Ratcliffe Peter John (Peteris Džonas Rãtklifas) 1954 05 14Morecambe (Lankašyro grafystė), anglų gydytojas. Dr. (1987). Londono karališkosios draugijos narys (2002). Amerikos menų ir mokslų akademijos užsienio garbės narys (2007). Seras (2014).
Išsilavinimas ir veikla
1978 baigė medicinos ir chirurgijos bakalauro studijas Šv. Baltramiejaus ligoninės medicinos koledže Londone. 1978–83 dirbo įvairiose Londono ligoninėse, stažavo Oksfordo universitete nefrologijos srityje. 1983–87 Oksfordo universiteto Nuffieldo medicinos katedros mokslo darbuotojas, nuo 1987 ten pat dėstė; profesorius (1996). 2004–16 Oksfordo universiteto Nuffieldo medicinos katedros vadovas, nuo 2016 Franciso Cricko instituto Klinikinių tyrimų direktorius, t. p. Oksfordo universiteto Taikinių atradimo instituto direktorius. Nuo 2020 Ludwigo vėžio tyrimų instituto Niujorke mokslininkas. Amerikos vėžio tyrimų asociacijos narys (nuo 2020).
Peter John Ratcliffe
1989 Oksfordo universiteto Nuffieldo medicinos fakultete įkūrė laboratoriją, kurioje pradėjo tirti eritropoetino (EPO) – hormono, sintetinamo inkstuose ir skatinančio eritrocitų gamybą, – reguliavimo mechanizmus. Buvo žinoma, kad inkstai gamina EPO sumažėjus deguonies kiekiui kraujuje (hipoksija). Siekta ištirti, kaip inkstai atpažįsta hipoksiją ir suaktyvina EPO sintezę. Tolimesni tyrimai parodė, kad hipoksiją atpažįstanti inkstuose susidariusi mRNR, kuri dalyvauja EPO sintezėje, yra aptinkama ir blužnyje, smegenyse, sėklidėse ir kitur. Kartu su G. L. Semenza ir W. G. Kaelinu jaunesniuoju išaiškino, kaip ląstelės gali prisitaikyti prie kintančio deguonies kiekio, t. p. nustatė molekulinį mechanizmą, kuris reaguodamas į kintantį deguonies kiekį reguliuoja genų aktyvumą. Šie atradimai gali padėti sukurti naujus mažakraujystės, vėžio ir daugelio kitų ligų gydymo būdus.
Apdovanojimai
Apdovanotas daugybe premijų ir apdovanojimų, tarp jų – Louis-Jeantet medicinos premija (2009), Kanados Gairdnerio tarptautinis apdovanojimas (2010), Alberto Laskerio premija (2016, Jungtinių Amerikos Valstijų Laskerio fondas, kartu su W. G. Kaelinu jaunesniuoju ir G. L. Semenza), Karališkosios draugijos Buchanano medalis (2017), Massry premija (2018, Pietų Kalifornijos universitetas). Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (2019, su W. G. Kaelinu jaunesniuoju ir G. L. Semenza).