Petras Rimša

Rmša Petras 1881 11 23Margiai (dabartiniai Naudžiai; Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis) 1961 10 02Kaunas, lietuvių skulptorius, grafikas. Juozo Rimšos brolis. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės lietuvių skulptorių.

Išsilavinimas ir veikla

1900–03 mokėsi P. Velionskio studijoje Varšuvoje, 1903–04 – Dailės mokykloje Paryžiuje, 1904–05 – Krokuvos dailės akademijoje, 1909–11 – Dailės skatinimo draugijos mokykloje Sankt Peterburge. Daug keliavo, gyveno įvairiuose miestuose ir šalyse: 1918–20 Vilniuje, 1920–24 Berlyne, 1924 Londone, 1935–38 Jungtinėse Amerikos Valstijose (dalyvavo parodose). Nuo 1924 (su pertraukomis) gyveno Kaune. Lietuvių dailės draugijos vienas įkūrėjų ir narys (nuo 1907), pirmosios lietuvių dailės parodos vienas organizatorių ir dalyvis.

Kūryba

P. Rimša. Diena ir naktis (bronza, 1922)

Ankstyvojoje kūryboje vyravo patriotinės temos, realistinė, impresionistinio pobūdžio lipdybos maniera, siejama su psichologiniu ir etniniu konkretumu, kruopščia detalizacija. Nuo maždaug 1930 P. Rimša pradėjo linkti į dekoratyvią stilizaciją, kūrė plokščias, dvipuses skulptūras, pamėgo abstraktesnes, simbolines temas. Svarbus kūrinių komponentas – grafišku ornamentu padengtas paviršius, kuriame svarbu ritmas, linija, medžiagos lengvumas ir muzikalumas, yra liaudies ornamentikos įtakos, secesinio meno bruožų. Sukūrė apvaliosios skulptūros kūrinių, žymiausi: Lietuvos mokykla 1864–1904 (1906, 1914, 1921, 1939), Artojas (1907, 1922), Gana to jungo (1909), Finalas (1909); portretinių biustų: M. Valančiaus (1904), T. Naruševičiaus (1924); mažosios plastikos: Skausmas, Satyras (abu 1921), Diena ir naktis (1922), Riteris (1931). Kūrė reljefus, daugiausia portretinius: K. Vairo‑Račkausko (1923), J. Basanavičiaus, P. Vičiulytės (abu 1924), Žemaitės (1926, antkapinis), Pašakarnių dukrelių, A. Kapočienės (abu 1937).

P. Rimša buvo ryškiausias to laikotarpio medalių kūrėjas Lietuvoje. Medaliai išsiskiria kruopščiu atlikimu, ornamentiškumu, grafinis piešinys jungiamas su skulptūrinės formos plokštumomis; žymesni: Vilnius – Lietuvos sostinė (1923), Klaipėdos išvadavimo (1924), Gedimino sapnas (1925), Vytauto 500 metų jubiliejaus (1930), J. Gruodžio (1945), 400 Metų Lietuviškai knygai (1947), Mes už taiką (1949). Grafikos kūriniuose plėtojo art nouveau principus, būdinga sąlygiškumas, dekoratyvumas, ornamentinė formos stilizacija. Meniškumu ir intriguojančia simbolika išsiskyrė P. Rimšos apipavidalintos knygos: Vydūno Amžina ugnis (1913, laikoma to laikotarpio geriausiu knygos meno pavyzdžiu), P. Mašioto Sparnuočiai (1922). Sukūrė iliustracijų žurnalams Vairas, Vaivorykštė, Jaunimas, knygų viršelių (K. Skabeikos Kas skaito rašo – duonos neprašo 1915), inicialų, plakatų (Pilieti, į kovą prieš lenkus, iki 1920, Ūkininkai, laikykitės iš vieno 1926).

P. Rimša. Lietuvos mokykla 1864–1904 Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune (pagal skulptoriaus 1939 autorinį modelį išlieta 1994)

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Bostono muziejus, Vatikano muziejai, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Apdovanojimai

Gedimino 4 laipsnio ordinas (1928).

2271

L: J. Rimantas Petras Rimša pasakoja Vilnius 1964; O. Jaskūnaitė Petras Rimša Vilnius 1966; V. Ruzas Petro Rimšos kūrinių kolekcija Edmundo Armoškos rinkiniuose Vilnius 2005.

P. Rimša. Artojas (bronza, marmuras, 1922, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką