Vilešis Petras 1851 01 25Mediniai (Skrebotiškio vlsč., prie Pasvalio) 1926 08 12Palanga (palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje, 1936 03 22 perlaidotas Rasų kapinėse Vilniuje), lietuvių tautinio judėjimo organizatorius ir mecenatas, švietėjas, valstybės veikėjas. Inžinierius. A. Vileišio ir J. Vileišio brolis. V. Vileišio tėvas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1923). 1870 aukso medaliu baigė Šiaulių gimnaziją, 1875 – Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, 1881 – Sankt Peterburgo kelių institutą (studijuodamas sutelkė lietuvių studentų būrelį). Paskirtas Maskvos apygardos geležinkelių valdybos Dirbtinių statinių skyriaus viršininku. 1883 tiesė Vilniaus–Rovno geležinkelį. Nuo 1885 Samaros–Ufos, 1889–91 Ufos–Zlatousto, 1891–94 Riazanės–Kazanės geležinkelių ruožo tiesimo viršininkas.

Petras Vileišis

Nuo 1894 dirbo geležinkelio tiesimo privačiose bendrovėse, statė tiltus per Donecą, Krasnają, Dauguvą, Dnieprą, Lielupę, 1902–07 tiesė Polocko–Siedlcių geležinkelį. Rusijos imperijoje garsėjo kaip kelių, geležinkelio tiltų, jų kesoninių pamatų statybos specialistas, suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 100 tiltų.

Lietuvių spaudos draudimo metais buvo vienas žymiausių lietuvių tautos švietėjų. Studijuodamas su Sankt Peterburgo lietuvių studentų būreliu leido rankraštinį laikraštėlį Kalvis melagis. Gavęs Rusijos imperijos valdžios leidimą 1876 lotyniškais rašmenimis išleido 4 knygeles. 1878–1904 parašė ir aukštiems Rusijos imperijos valdžios pareigūnams įteikė daugiau kaip 10 argumentuotų prašymų leisti spausdinti lietuviškas knygas lotynišku raidynu ir memorandumų dėl lietuvių knygų spausdinimo lotynišku raidynu nepagrįsto draudimo. Manoma, savo lėšomis nelegaliai išleido (parašė pats, dalį išvertė iš kitų kalbų) apie 100 šviečiamojo turinio knygelių. Pasaulietinio turinio gamtamokslinės ir techninės tematikos lietuvių knygų vienas pirmųjų autorių, lietuviškos techninės terminijos pradininkas. Išleido knygelių apie žemdirbystę (vietoj trilaukės propagavo pažangesnę šešialaukę žemdirbystės sistemą), gyvulininkystę, verslą. Laikytinas pirmuoju lietuvių verslininkystės ideologu. Parašė ir išleido pagrindinių dalykų – senovės ir visuotinės istorijos, aritmetikos, geometrijos, fizikos, geografijos – vadovėlių. Vienas laikraščio Aušra (1883) leidimo iniciatorių ir autorių. Aušrą ir 1889 pradėtą leisti laikraštį Varpas rėmė savo lėšomis.

1898 persikėlęs gyventi į Vilnių 1900 čia įkūrė geležies dirbinių gamyklą (įdarbindavo lietuvius darbininkus, inžinierius, tarnautojus). Dirbti tautinės kultūros darbą Vilniuje telkė žymiausius to laikotarpio lietuvių visuomenės veikėjus. Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijos narys. 1904 pabaigoje gavęs valdžios leidimą įsteigė spaustuvę (vadinta Vileišio spaustuve), pradėjo leisti (daugiausia savo lėšomis) pirmą lietuvišką dienraštį Vilniaus žinios. Daug prisidėjo prie Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos (1907) ir kitų lietuviškų organizacijų kūrimo ir rėmimo, lietuvybės žadinimo Vilniuje. Lietuvių kultūros reikalams išleidęs sukauptą kapitalą ir net įsiskolinęs 1908 išvyko į Rusiją dirbti pagal profesiją. Kaukaze ir kitur statė tiltus, 6 metus iki 1920 Vidurinėje Gruzijoje vadovavo Juodosios jūros geležinkelio tiesimui, statė tiltus, kasė tunelius.

Petras Vileišis (1922–26)

1921 02 grįžo į Lietuvą, 1922 02–1923 viduryje buvo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką