picènai (lot. piceni), senovės italikų gentis.
Gyveno dabartinių Marchės ir Abruzzo sričių teritorijoje. Pavadinimas nuo giminės totemo (lotyniškai picus – genys). Svarbiausi centrai: Novilara (prie Pesaro), Ancona, Numana, Belmonte Piceno.
Skiriamos dvi picenų kalbinės grupės: šiaurinė (turinti sąsajų su etruskų ir graikų kalbomis) ir pietinė (labiau panaši į umbrų ir sabinų kalbas).
Per 4–3 a. pr. Kr. Samnitų karus picenai buvo Romos sąjungininkai, padėjo jiems nugalėti susivienijusius samnitus, umbrus ir etruskus.
Plėtojo savitą kultūrą, jos pavyzdžių yra Marchės nacionaliniame archeologijos muziejuje, kituose regiono muziejuose.