peninė brandà, grūdų dalinio subrendimo tarpsnis. Prasideda tada, kai grūdai vidurinėje varpos dalyje jau būna beveik normalaus dydžio. Viršutinė augalo dalis ir varpa dar žalios, o apatiniai lapai tamsėja ir ima džiūti. Tuo metu grūdai dar žalsvi, minkšti, pripildyti tirštos pieno pavidalo masės, kurioje vanduo sudaro 40–60 %. Pieninės brandos grūduose intensyviai kaupiasi įvairios organinės medžiagos. Kiekvienoje pieninės brandos sėkloje yra susiformavęs gemalas, iš kurio vėliau išauga naujas augalas, ir endospermas. Pieninės brandos endospermo ląstelės prisipildo angliavandenių (krakmolo), baltymų, riebalų, vitaminų, fermentų. Jų kiekis ir cheminė sudėtis priklauso nuo augalo rūšies, augimo sąlygų, veislės. Pieninės brandos javai grūdams dar nepjaunami. Sudžiovinti pieninės brandos grūdai prastai laikosi sandėlyje, netenka trečdalio masės, netinka sėklai, nes jie dar nesubrendę.
1021