peno prãmonė, maisto pramonės šaka, kurios įmonių naudojama pagrindinė žaliava yra pienas.
Produkcija
Pieno pramonės įmonių produkcija: sviestas, nenugriebto pieno produktai (pienas, grietinė, varškė, kefyras, jogurtas ir kiti), sūriai, kazeinas, sausi pieno ir grietinėlės produktai, sutirštintas (kondensuotasis) pienas ir grietinėlė, valgomieji ledai ir kita.
Pieno pramonė pasaulyje
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje 2022 primelžta 753,321 mln. tonų karvių pieno.
9
Jungtinių Tautų duomenimis, 21 a. pagal penkių pagrindinių pieno produktų (sutirštinto pieno, sausų produktų, sviesto, sūrių ir valgomųjų ledų) gamybą pasaulyje pirmavo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Vokietija. Daug pieno produktų gamino Prancūzija, Nyderlandai, Rusija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Brazilija, Australija, Naujoji Zelandija. 2006 Europos Sąjungos šalys pramoniniu būdu pagamino 58 % visų pasaulyje pagamintų sūrių (JAV – 26 %), 55 % sviesto (JAV – 17 %), 49 % sutirštinto pieno ir grietinėlės (JAV – 24 %), 35 % pieno ir grietinėlės sausų produktų (JAV – 12 %). 20 a. 10 dešimtmetyje–21 a. pradžioje pieno produktų gamybą išplėtojo kai kurios Azijos (Indija, Indonezija) ir Lotynų Amerikos (Meksika, Brazilija, Čilė, Argentina) šalys. Per šį laikotarpį sūrių ir varškės pramoninė gamyba pasaulyje padidėjo 1,6 karto, pieno ir grietinėlės sausų produktų – 1,45 karto, sviesto pramoninė gamyba sumažėjo apie 30 %.
pieno išpilstymo konvejeris
2015 bendras pieno ir jo produktų eksportas pasaulyje sudarė 26 mlrd. JAV dolerių. 2019 eksportuota už 29 mlrd. JAV dolerių (Europos šalys – apie 54 %), daugiausia eksportavo Naujoji Zelandija (21,8 % pasaulio pieno pramonės eksporto), Vokietija (10,2 %), Nyderlandai (8,4 %), JAV (6,7 %), Belgija (6,4 %), Prancūzija (5,8 %).
1
2
3
4
5
pieno išpilstymo į butelius įrenginys
Lietuvos pieno pramonė
Lietuvos pieno pramonės pradžia laikoma 19 a. pirma pusė, kai buvo įsteigtos pirmosios sūrinės netoli Gelgaudiškio ir Šilutėje. 19 a. antroje pusėje pienines savo dvaruose steigė dvarininkai. 1899 jie įsteigė pieno ūkio bendrovę Birutė pieno produkcijai perdirbti ir realizuoti. 1903 šiai bendrovei priklausė 43 pieninės. Į jas pieną tiekdavo ir turtingesni valstiečiai. Pirmoji kooperatinė pieninė pradėjo veikti 1909 Pagiriuose (netoli Kėdainių).
1918 atkūrus Lietuvos valstybę pieninių tinklas sparčiai plėtėsi. Pienines steigė Lietūkis, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Pieno sąjunga. 1927 įsteigta pieno perdirbimo bendrovių sąjunga Pienocentras monopolizavo sviesto gamybą ir eksportą. Užsienio rinkoje lietuviškas sviestas buvo žinomas kaip kokybiškas produktas, jo eksportas nuo 1929 (išskyrus 1935) didėjo: 1929 eksportuota 4084 t, 1930 – 7357 t, 1931 – 8705 t, 1932 – 9926 tonos. Lietuva t. p. eksportavo daug sūrių (daugiausia į Vokietiją): 1929 – 583 t, 1930 – 876 t, 1931 – 1136 t, 1932 – 790 t, 1933 – 742 t, 1934 – 997 t, 1936 – 441 t, 1937 – 417 tonų. Iki 1935 didesniais kiekiais (daugiausia į Vokietiją) buvo eksportuojama pienas ir grietinė: 1929 – 9031 t, 1930 – 4928 t, 1931 – 1238 t, 1932 – 414 t, 1933 – 491 t, 1934 – 1031 tona. 1938 Lietuvoje veikė 185 pieninės (joms priklausė 2105 grietinės nugriebimo punktai), jos perdirbo 513 300 t pieno ir pagamino 19 646 t sviesto (iš jų eksportavo 17 413 t), 1849 t sūrio (eksportavo 909 tonas). Visa tai lėmė Lietuvos ūkinę orientaciją, gyvulininkystės plėtrą.
Vaiguvos pieninėje (apie 1930, fotografas Juozas Daubaras; © Lietuvos nacionalinis muziejus)
6
Telšių sūrių gamykla (1986, fotografas Mečislovas Šilinskas; © Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka)
Per Antrąjį pasaulinį karą 25 pieninės buvo sugriautos, nemaža dalis apgadinta. 1945 veikė 174 pieninės, 1787 pieno separavimo skyriai ir 203 pieno priėmimo punktai. 1950–1965 buvo statomos naujos, rekonstruojamos ir modernizuojamos senosios pieno pramonės įmonės. 20 a. 6–7 dešimtmečiais nedidelės įmonės buvo sujungtos į penkis kombinatus: Kauno (keturios pieninės, viena sūrių ir keturios sviesto gamyklos), Klaipėdos (viena pieninė, dvi sviesto ir trys sūrių gamyklos), Panevėžio (viena pieninė, penkios sviesto ir viena sūrių gamykla), Šiaulių (viena pieninė, viena sviesto ir trys sūrių gamyklos), Vilniaus (keturios pieninės ir keturios sviesto gamyklos). 7 dešimtmečio pabaigoje veikė 678 pieno separavimo skyriai, 1864 pieno priėmimo punktai. 20 a. 8–9 dešimtmečiais pagal vienam gyventojui pagaminamo pieno kiekį Lietuva užėmė vieną pirmųjų vietų Europoje.
7
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko sudėtingas pieno pramonės įmonių privatizavimo ir jungimosi procesas. Pieno produktų, išskyrus sviestą, gamyba beveik nuolat didėjo. 21 a. pradžioje pagal sūrių ir varškės pramoninę gamybą Lietuva užėmė apie dvidešimtąją vietą pasaulyje ir lenkė kai kurias senas sūrininkystės tradicijas turinčias šalis, pvz., Vengriją, Bulgariją, Norvegiją. 2007 Lietuvos pieno pramonės įmonės eksportavo 69 250 t pieno ir grietinėlės (daugiausia į Lenkiją – 30 737 t, Vokietiją – 25 276 t, Latviją – 3858 t, Jungtinę Karalystę – 1309 t), 16 280 t pieno ir grietinėlės miltelių (į Vokietiją – 4266 t, Nyderlandus – 3460 t, Ispaniją – 1843 t, Lenkiją – 1532 t, Portugaliją – 1133 t), 14 404 t sutirštinto pieno ir grietinėlės (į Ispaniją – 3631 t, Libiją – 2987 t, Vokietiją – 2129 t, Lenkiją – 1991 t, Kazachiją – 1828 t), 7930 t sviesto (į Saudo Arabiją – 2622 t, Nyderlandus – 895 t, Vokietiją – 843 t, Uzbekiją – 630 t), 59 524 t šviežių ir nokintų sūrių (į Rusiją – 32 083 t, Italiją – 15 317 t, Latviją – 3905 t, Vokietiją – 2078 tonas).
2010 Lietuvoje pieno produktus gamino keturios didelės akcinės bendrovės, 11 uždarųjų akcinių bendrovių, 6 žemės ūkio kooperatyvai, 3 žemės ūkio bendrovės ir pavieniai ūkininkai. Apie 95 % pieno pramonės produkcijos pagamino penkios bendrovės – Rokiškio sūris, Pieno žvaigždės, Žemaitijos pienas, Marijampolės pieno konservai ir Vilkyškių pieninė (Pagėgių savivaldybė).
8
Didžiausia pieno pramonės ir sūrių gamybos bendrovė Baltijos šalyse Rokiškio sūris (1964 įkurta Rokiškio sūrių gamykla, 1992 privatizuota ir tapo akcine bendrove) susideda iš pagrindinės įmonės (gamina fermentinius sūrius, per metus daugiau kaip 20 000 t, t. p. pieno cukrų, 80 % produkcijos eksportuoja), antrinės bendrovės Rokiškio pienas (įkurta 2007, gamina šviežius ir sausus pieno produktus, sviestą) ir filialų Utenos pienas (gamina šviežius ir sausus pieno produktus, sviestą), Ukmergės pieninė (gamina varškę ir varškės sūrius). Bendrovė Pieno žvaigždės (centrinė būstinė Vilniuje) įkurta 1998 pabaigoje susijungus Mažeikių pieninei (įkurta 1926, 1993 tapo akcine bendrove) ir bendrovei Pasvalio sūriai (1977–1993 06 Pasvalio sūrių gamykla), 2000 prijungta bendrovė Kauno pienas (įkurta 1995 reorganizavus Kauno pieno kombinatą, įkurtas 1957) ir 2004 prijungta bendrovė Panevėžio pienas (1942 įkurta Panevėžio pieninė, 1995 tapo akcine bendrove). 2010 bendrovė Pieno žvaigždės gamino daugiau kaip 500 pieno gaminių, dirbo apie 3000 darbuotojų. Žemaitijos pieno (įkurtas 1993 Telšiuose) įmonių grupei priklauso Telšių pieninė (įkurta 1924), bendrovės Šilutės Rambynas (įkurta 1992 iš Šilutės sūrinės, įkurta 1942, gamina unikalius sūrius), Klaipėdos pienas (1948 įkurta Klaipėdos pieninė, 1992 tapo akcine bendrove, gamina valgomuosius ledus). Vilkyškių pieninės įmonių grupė apima pagrindinę bendrovę (įkurta 1993), bendrovę Modest (Tauragė), Kelmės pieninę ir Kelmės pieno centrą. Bendrovė Marijampolės pieno konservai vienintelė Baltijos šalyse dideliais kiekiais gamina pieno konservus.
2687