Pietų Amerikos gamtinis žemėlapis
Piet Amèrika, žemynas Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Didesnioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Plotas 17,7 mln. km2, su salomis 18,3 mln. km2 (apie 12 % Žemės sausumos ploto). Pietų Amerika ketvirtas pagal dydį (po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos) žemynas. Ilgis iš šiaurės į pietus apie 7500 km, didžiausias plotis iš vakarų į rytus apie 5150 kilometrų.
Prie Pietų Amerikos šiaurinių krantų yra Karibų jūra, pietuose – 800 km pločio Drake’o sąsiauris, skiriantis Pietų Ameriką nuo Antarktidos. Tolimiausi Pietų Amerikos žemyninės dalies kyšuliai: šiaurėje – 12° 25′ šiaurės platumos (Gallinaso kyšulys), pietuose – 53° 54′ pietų platumos (Frowardo kyšulys), rytuose – 34° 47′ vakarų ilgumos (Branco kyšulys), vakaruose – 81° 21′ vakarų ilgumos (Pariñaso kyšulys). Ugnies Žemės salyne, Horno saloje, yra piečiausias Pietų Amerikai priskiriamos sausumos taškas 55° 59′ pietų platumos (Horno kyšulys). Riba tarp Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos eina Dariéno sąsmauka tarp Karibų jūros Dariéno įlankos ir Ramiojo vandenyno Buenaventuros įlankos.
Krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį. Kranto linijos ilgis apie 28 700 kilometrų. Įlankų daugiausia pietinėje dalyje, didžiausios: Dariéno įlanka, Venesuelos įlanka, Parijos įlanka (šiaurėje), Guanabaros įlanka, La Platos įlanka, Bahía Blancos, Šventojo Motiejaus, Šventojo Jurgio, Bahía Grandės (rytuose), Peño, Ancudo, Guayaquilio (vakaruose). Didžiausi pusiasaliai: Guajiros pusiasalis, Paraguanos pusiasalis, Parijos pusiasalis (šiaurėje), Brunswicko pusiasalis, Taitao pusiasalis (pietuose, vakariniame krante), Valdéso pusiasalis (pietuose, rytiniame krante). Didžiausios salos ir salynai: Ugnies Žemė, Falklando salos, Marajó sala (Atlanto vandenynas), Galapagų salos, Chiloé sala, Wellingtono sala, Santa Inésės sala, Chonoso salynas (Ramusis vandenynas).