Piet Karolinà (South Carolina), SC, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pietryčiuose, tarp Atlanto vandenyno ir Apalačų kalnų.
Plotas 77 865 km2. 5,28 mln. gyventojų (2022), iš jų 26,3 % – juodaodžiai.
Centras – Columbia (139 700 gyventojų, 2022). Kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Charlestonas (153,7), Charlestono aglomeracijos miestai (North Charlestonas, 118,6 ir Mount Pleasantas, 94,5), Greenville’is (72,3; su daugeliu kitų nedidelių miestų priklauso Greenville’io‑Spartanburgo‑Andersono metropolinei teritorijai, kurioje gyvena 1,54 mln. gyventojų), Rock Hillis (75,3; priklauso Šiaurės Karolinos valstijos Charlottės miesto aglomeracijai).
Apie du trečdaliai Pietų Karolinos teritorijos yra Atlanto pakrantės žemumoje. Jos paviršius – nuožulni lyguma, tolydžio aukštėjanti į šiaurės vakarus iki Piedmonto plynaukštės denudacinės pakopos – Krioklių linijos. Už jos plytinti kalvota Piedmonto plynaukštė Pietų Karolinos teritorijoje iškyla iki 400 m aukščio. Pietų Karolinos šiaurės vakaruose įsiterpia Mėlynųjų kalnų (Apalačų kalnų dalis) šakos (aukščiausia vieta – Sassafraso kalnas, 1085 m). Atlanto vandenyno pakrantė daugiausia pelkėta, šiaurinėje dalyje yra smėlėtų paplūdimių. Priekrantėje daug salų.
Klimatas subtropinis musoninis. Aukščiausia temperatūra liepą 31–33 °C, sausį 10–14 °C, žemiausia – atitinkamai 20–23 °C ir –1, –3 °C. Per metus iškrinta 1300–1600 mm kritulių. Svarbiausios upės: Savana (pietvakariuose; ja eina Pietų Karolinos ir Džordžijos valstijos riba), Pee Dee, Santee, Cooperis, Edisto. Prie upių yra dirbtinių vandens telkinių (ežerų), iš jų didžiausi – Mariono, Strom Thurmondo, Moultrie, Hartvellio, Murray. Dirvožemiai daugiausia geltonžemiai, geležaliuminžemiai, pakrantėje – šlynžemiai.
Miškai užima 66,8 % Pietų Karolinos teritorijos. Daugiausia jų pakrantės zonoje. Pietų Karolinos vidurinėje dalyje yra sodintinių pušynų. Veisiasi elniai, bebrai, lapės, šernai, pelkėtose vietose – aligatoriai, nuodingosios gyvatės. Apie 360 paukščių rūšių. Congaree nacionalinis parkas.
Pietų Karolina – pramoninė agrarinė valstija. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: tekstilės (medvilnės, vilnos, sintetinių audinių), siuvimo, medienos apdirbimo, popieriaus, maisto, chemijos, elektronikos pramonė, automobilių gamyba. Yra branduolinių elektrinių. Auginama daugiausia tabakai (šiaurės rytinėje dalyje), sojos, ryžiai, vilnamedžiai, vaismedžiai (daugiausia persikai), arachiai, arbūzai, veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Pajūryje gaudoma krevetės, krabai, austrės. Turizmas; Myrtle Beacho ir kiti pajūrio kurortai. Išilgai Atlanto vandenyno pakrantės eina laivybinis Kranto kanalas. Charlestono jūrų prekybos uostas. Yra JAV karinio jūrų laivyno bazių. Iki Krioklių linijos laivuojamos didžiosios Pietų Karolinos upės. Charlestono, Greenville’io‑Spartanburgo, Myrtle Beacho tarptautiniai oro uostai.
Istorija
Pirmieji iš europiečių į dabartinės Pietų Karolinos teritoriją 16 a. atkeliavo prancūzai ir ispanai. Iki 17 a. vidurio regionas formaliai buvo Ispanijos valda. 1663 Anglijos karalius Karolis II padovanojo Karolinos koloniją aštuoniems anglų lordams.
1670 įkurta pirmoji nuolatinė gyvenvietė Charlestownas (dabartinis Charlestonas). 1729 Karolina suskirstyta į Pietų ir Šiaurės Karolinos kolonijas. Po JAV nepriklausomybės karo Pietų Karolina 1788 ratifikavo JAV konstituciją ir tapo aštuntąja JAV valstija (vadinamoji valstija steigėja).
19 a. Pietų Karolinos ūkyje vyravo vilnamedžių plantacijos, kuriose dirbo juodaodžiai vergai. 1860 12 20 Pietų Karolina pirmoji anuliavo JAV konstitucijos ratifikavimą ir 1861 tapo viena Amerikos konfederacijos valstijų. 1861 04 13 Sumterio forto (netoli Charlestono) apšaudymu prasidėjo JAV pilietinis karas (1861–65). Jame dalyvavo apie 60 000 Pietų Karolinos gyventojų.
19 a. pabaigoje pradėta plėtoti pramonę, auginti daugiau žemės ūkio augalų (sojų, tabakų, kukurūzų ir kitų). Iki 20 a. vidurio Pietų Karolinoje išliko griežta rasinė segregacija.