Piet Osètija (osetinų k. Khussar Iryston, gruz. Samkhret Osetis), Sakartvelo Vidinės Kartlijos krašto dalis, prie Rusijos Federacijos (Šiaurės Osetijos-Alanijos) sienos. Nepriklausomybę paskelbusi vadinamoji Pietų Osetijos Respublika (užimta Rusijos kariuomenės) apima iki 1991 egzistavusios autonominės srities teritoriją ir dabartinės Vidinės Kartlijos krašto Kareli ir Gori rajonų šiaurines dalis.
Plotas 3900 km2. Apie 57 000 gyventojų (2020). Centras ir didžiausias miestas – Cchinvali (32 700 gyventojų, 2020).
Pietų Osetijos kraštovaizdis; Cchinvali (vaizdas iš pietų pusės, Nikozi kaimo Sakartvelo kontroliuojamoje teritorijoje, 2022)
Didumą Pietų Osetijos teritorijos užima Didžiojo Kaukazo pietiniai šlaitai (Račios, Lichi, Lomi kalnagūbrių dalys). Svarbiausios perėjos: Mamisoni (2819 m), Roki (2996 m). Pietų Osetijos aukščiausia viršūnė Chalacos kalnas (3938 m). Apie 92 % teritorijos yra aukščiau 1000 metrų. Klimatas pereinamasis iš subtropinio į vidutinių platumų. Sausio mėn. vidutinė temperatūra pietuose –2 °C, liepos – 21 °C. Per metus iškrinta 600 mm kritulių, kalnuose apie 1500 mm. Didžiausios upės – Didysis Liachvi, Ksani. Aukštai kalnuose daugiausia auga kėniai, papėdėse ąžuolai, bukai, skroblai.
Istorija
Žmonės dabartinės Pietų Osetijos teritorijoje apsigyveno paleolite. 9–11 a. osetinų protėviai alanai Šiaurės Kaukaze įkūrė Alanijos valstybę. Dėl mongolų (13 a. 4 dešimtmečio pabaigoje) ir Timūro kariuomenės (14 a. pabaigoje) įsiveržimo osetinai traukėsi į Vidurio Kaukazą, apsigyveno ir jo pietiniuose šlaituose; 17–18 a. jie išplito ir Vidurio Sakartvelo priekalnėse ir lygumose. Dabartinė Pietų Osetija buvo Sakartvelo karalystės dalis. Nuo 13 a. čia plėtojosi feodaliniai santykiai, bet buityje iki 20 a. pradžios išliko gimininės santvarkos liekanų. 1801 regioną (kaip ir visą Sakartvelą) užvaldė Rusija (dabartinė Šiaurės Osetija jai priklausė jau nuo 1774).
1918–21 Pietų Osetija priklausė nepriklausomai Sakartvelo Demokratinei Respublikai (tuo metu Pietų Osetijoje kilo trys bolševikų inspiruoti antivyriausybiniai sukilimai), Sakartvelą 1921 užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei – bolševikų paskelbtai Sakartvelo Sovietų Socialistinei Respublikai. 1922 sudaryta Pietų Osetijos autonominė sritis.
Žlungant SSRS ji ėmė reikalauti daugiau autonomijos teisių – kilo separatistinis judėjimas. 1989 11 10 Pietų Osetijos liaudies deputatų taryba paskelbė, kad Pietų Osetija prijungiama prie Šiaurės Osetijos Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos, 1990 09 20 buvo paskelbta Pietų Osetijos Sovietų Demokratinė Respublika. 1990 12 11 Sakartvelo parlamentas panaikino Pietų Osetijos autonominę sritį, dviejuose Pietų Osetijos rajonuose įvedė karinę padėtį ir pradėjo Pietų Osetijos energetinę blokadą. 1991 01 06 prasidėjo Sakartvelo pajėgų ir separatistų ginkluotos kovos (susirėmimai vyko jau nuo 1990 pabaigos). Per 1991 01 referendumą dauguma Pietų Osetijos gyventojų pritarė nepriklausomybei ir susivienijimui su Rusija. Dėl karo veiksmų Pietų Osetiją paliko daug karo pabėgėlių: apie 100 000 osetinų išvyko daugiausia į Šiaurės Osetiją, apie 23 000 gruzinų – į kitus Sakartvelo regionus. 1992 05 14 buvo sudarytos paliaubos, bet 05 25 kovos atsinaujino. Pagal 1992 06 25 Dagomyso susitarimą (jį pasirašė Sakartvelo ir Rusijos valstybių vadovai E. Ševardnadzė ir B. Jelcinas) Pietų Osetijoje dislokuotos taikos palaikymo pajėgos – Pietų Osetijos, Sakartvelo ir Rusijos batalionai. Po 2001 referendumo priimta Pietų Osetijos konstitucija. Per 2006 referendumą visiška dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Remdamasi šio referendumo rezultatais Pietų Osetija 2006 11 12 paskelbė nepriklausomybę. Sakartvelo valdžios, kuri referendumo rezultatų nepripažįsta, 2007 pateiktą pasiūlymą sudaryti Pietų Osetijos autonominę respubliką (Sakartvelo sudėtyje) Pietų Osetijos valdžia atmetė. 2007 04 Sakartvelo kontroliuojamoje Pietų Osetijos dalyje sudaryta Laikinoji Pietų Osetijos administracija (būstinė Kurtos kaimas, 9 km į šiaurės rytus nuo Cchinvali). 2008 08 žlugo Sakartvelo ir Pietų Osetijos derybos. Osetinams reguliariai apšaudant Sakartvelo kariuomenės kontroliuojamą Pietų Osetijos teritoriją (šį faktą Pietų Osetija neigia), o gruzinams – Pietų Osetiją (savo ruožtu, Sakartvelas tai neigia) Sakartvelo kariuomenė 2008 08 07 pradėjo karo veiksmus prieš Pietų Osetiją, 08 08 puolė Cchinvali. 2008 08 09 Rusijos kariuomenė išstūmė Sakartvelo pajėgas iš Pietų Osetijos. Sakartvelo teigimu, Rusija, nors ir tvirtina, kad veikia kaip Jungtinių Tautų įgaliota saugumą Pietų Osetijoje palaikanti jėga, vykdė karines akcijas ir Sakartvelo teritorijoje. 2008 08 26 Rusija pripažino Pietų Osetijos nepriklausomybę. Sakartvelas, tvirtindamas, kad tai – Pietų Osetijos aneksija, nutraukė su Rusija diplomatinius santykius. 2008 09 Rusija ir Pietų Osetija pasirašė draugystės, bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos sutartį (Pietų Osetijos nepriklausomybę dar yra pripažinę Nauru, Nikaragva, Sirija, Venesuela, t. p. Abchazija, Padniestrė ir kai kurie kiti tarptautinės visuomenės nepripažinti separatistiniai dariniai).
Cchinvalio regionas