Pjus XII (lot. Pius XII), tikr. Eugeno Maria Giuseppe Giovanni Pacelli 1876 03 02Roma 1958 10 09Castel Gandolfo, popiežius (1939). Dievo tarnas (1965). Teologijos (1901) ir kanonų teisės (1902) daktaras.
Išsilavinimas ir veikla iki pontifikato
Nuo 1894 studijavo filosofiją popiežiškajame Grigaliaus universitete ir Capranicos kolegijoje; teologiją popiežiškajame Šv. Apolinaro institute; 1899 įšventintas kunigu.
Pijus XII (1951)
Nuo 1909 popiežiškosios Diplomatų akademijos profesorius, 1919–14 kanonų teisės profesorius Šv. Apolinaro institute. Dirbo Romos kurijos tarnybose. Nuo 1911 Nepaprastųjų reikalų kongregacijos sekretoriaus pavaduotojas, nuo 1912 Šventosios Oficijos konsultorius, nuo 1914 kardinolo P. Gasparri sekretorius. 1917 titulinis Sardų arkivyskupas. 1917–25 popiežiaus nuncijus Bavarijoje, 1920–29 nuncijus visai Vokietijai (nuo 1925 nunciatūros būstinė Berlyne). 1929 kardinolas. Nuo 1930 Vatikano valstybės sekretorius ir Šv. Petro bazilikos turtų valdytojas. Pasižymėjo diplomatiniais gebėjimais, daug prisidėjo prie konkordatų su Serbija (1914), Vokietija (1924–33), Austrija (1933) sudarymo, tarpininkavo sprendžiant konfliktus Meksikoje (1934) ir Ispanijoje per pilietinį karą (1936).
Pontifikatas
1939 išleido pirmąją encikliką Summi pontificatus, kurioje smerkiama valstybės sudievinimas, moralės ir religingumo praradimas, pabrėžiama visų žmonių lygybė, valstybių vadovai kviečiami taikiais būdais spręsti konfliktus, jautriai kalbama apie Lenkijos užpuolimą. 1940 nepripažino Lietuvos aneksijos, leido toliau veikti Lietuvos pasiuntinybei prie Šventojo Sosto. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui kvietė valstybių vadovus įgyvendinti penkių dalių taikos programą, griežtai laikėsi politinio neutralumo, neįvardydamas, kuri šalis kalta dėl kilusio karo. Ne kartą pasisakė prieš Holokaustą, bet vengė atviros konfrontacijos su nacių Vokietija, manydamas, kad tai atneš daugiau žalos. 1943 diplomatiniu būdu nutraukė žydų trėmimą į koncentracijos stovyklas Slovakijoje, bandė tai padaryti Romoje, bet nesėkmingai. Matydamas, kad diplomatinės pastangos neduoda rezultatų, nurodė teikti likusiems žydams prieglobstį vienuolynuose, Bažnyčiai priklausančiose įstaigose, bazilikose, popiežių vasaros rezidencijoje Castel Gandolfo ir Vatikane; taip buvo išgelbėta apie 4500 žydų. Po Antrojo pasaulinio karo rėmė nusiginklavimo politiką. 1949 pasmerkė katalikų bendradarbiavimą su komunistais.
Du kartus skyrė naujus kardinolus (1946 ir 1953), siekė, kad Romos kurijoje dirbtų dvasininkų iš įvairių pasaulio kraštų. Rėmė vietinių dvasininkų rengimą misijų kraštuose, pasaulietinių institutų steigimą. Atkūrė bažnytinę hierarchiją Kinijoje (1949), Afrikos šalyse (1950–55), Birmoje (1955). 1948 patvirtino Lietuvių Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, paskelbė šv. Kazimierą lietuvių jaunimo globėju. 1950 oficialiai paskelbė archeologinių tyrimų Šv. Petro bazilikoje Romoje rezultatus, kuriais patvirtinta, kad po bazilikos didžioju altoriumi rastas šv. Petro kapas. Sudarė konkordatus su Portugalija (1940), Ispanija (1953), Dominikos Respublika (1954), Bolivija (1957), užmezgė diplomatinius santykius su musulmoniškomis valstybėmis – Egiptu, Indonezija, Sirija, Iranu, Turkija, Pakistanu.
Paskelbė 33 šventuosius, tarp jų – Pijų X.
Pijus XII dažnai buvo kritikuojamas dėl pasyvios laikysenos holokausto atžvilgiu; 2008 jo nuostatą kovoti su nacistine ideologija diplomatiniais būdais gynė popiežius Benediktas XVI.
Svarbiausi dokumentai
Bažnyčios ir visuomeninio gyvenimo klausimais išleido 40 enciklikų, iš jų svarbiausios: Mystici Corporis (1943; apie Bažnyčią kaip mistinį Kristaus Kūną), Divino afflante Spiritu (1943; pripažino Biblijos aiškinimo istorinės kritikos metodą), Mediator Dei (1947; apie liturgiją, kunigų bei pasauliečių pareigas, rėmė liturginį judėjimą), Humani generis (1950; apie naująsias modernistines tendencijas teologijoje), Musicae sacrae disciplina (1955; apie bažnytinę muziką).
Dogmatiniu požiūriu svarbiausias dokumentas – apaštališkoji konstitucija Munificentissimus Deus (1950), kuria skelbiama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų dogma (Žolinė). Sutrumpino pasninko laiką prieš Komunijos priėmimą.
908