pikro rūgštis

pikro rūgštis

pkro rūgšts, 2,4,6‑trinitrofenòlis, C₆H₂(NO₂)₃OH, organinis junginys; brizantinė sprogstamoji medžiaga. Geltoni kartūs lapelių pavidalo kristalai. Molekulinė masė 229,09. Lydymosi temperatūra 122,5 °C, tankis 1763 kg/m³. Sprogimo šiluma 4,4 MJ/kg, detonacijos greitis 7100 m/s. Gerai tirpsta daugelyje organinių tirpiklių, sieros rūgštyje, blogai – vandenyje. Neutralus vandeninis pikro rūgšties tirpalas geltonas, rūgštinis – raudonas. Pakaitinta sprogsta. Su metalais (išskyrus cinką) ir jų oksidais sudaro druskas – pikratus, kurie ypač jautrūs smūgiui, lengvai sprogsta. Redukuojama pikro rūgštis virsta pikramo rūgštimi, oksiduojama – chlorpikrinu (trichlornitrometanu). Gaunama nitrinant p‑fenolsulfonrūgštį, 2,4‑dinitrofenolį, katalitinio oksidacinio nitrinimo būdu – iš benzeno. Naudojama chlorpikrinui, pikramo rūgščiai, dažikliams, spalvotiesiems indikatoriams (naudojami aminorūgštims ir baltymams tirti) sintetinti. 18 a. pabaigoje pikro rūgštimi buvo dažoma šilkas, vilnos, oda, 20 a. pradžioje ji naudota šaudmenims užtaisyti. Nuodinga. Dirgina odą. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 0,1 mg/m³.

1507

645

-pikrino rūgštis