piliorius
piliõrius (lot. pila – kolona, stulpas), konstrukcinis statinio elementas; masyvi keturkampio arba daugiakampio skerspjūvio atrama iš tašyto akmens, plytų arba betono. Remia pastato perdangą, skliautus, kupolą. Eilėmis išrikiuoti ir arkomis sujungti pilioriai skaido pastato (dažniausiai sakralinio) vidaus erdvę į navas, rečiau – glaudžiami prie sienos. Kartais būna su baze ir kapiteliu 1. Atsirado senovės Egipto, taikyti antikos architektūroje. Paplito romanikos, gotikos, baroko, istorizmo sakraliniuose pastatuose.
2271