pintanė (Fomitopsis), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, skylėtbudiečių (Polyporales) eilės, pintaininių (Fomitopsidaceae) šeimos grybų gentis. 33 rūšys. Plačiai paplitę pasaulyje.
raudonkraštė pintainė
Vaisiakūniai stambūs ir vidutinio dydžio, sudaryti iš bekotės arba trumpakotės kepurėlės, minkšti arba kieti, pavieniai arba po kelis suaugę pamatinėmis dalimis, vienmečiai arba daugiamečiai. Kepurėlė pusiau apskrita, vėduoklės, kriauklės arba kanopos formos, šonu priaugusi prie substrato, raudonos, oranžinės, rudos, pilkos ir kitų spalvų. Trama kamštiška. Himenoforas vamzdelinis, poros mažos, apskritos arba kampuotos. Papėdsporės nuo beveik rutuliškos iki cilindrinės formos, bespalvės. Medienos parazitai ir saprotrofai sukelia rudąjį medienos puvinį. Auga miškuose, parkuose, soduose. Vaisiakūniai nevalgomi.
Lietuvoje žinomos 3 rūšys. Labai dažnos: raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola; vaisiakūniai daugiamečiai, kieti, su koncentrinėmis rievėmis, įvairių spalvų, paprastai gelsvai oranžiniai arba pilkšvai rudi su raudonai rudu ar oranžiniu kraštu, auga ant lapuočių ir spygliuočių stuobrių, virtuolių ir kelmų medienos) ir beržinė pintainė (Fomitopsis betulina, anksčiau vadinta beržiniu pinteniu (Piptoporus betulinus); vaisiakūniai vienmečiai, su trumpu kotu, gana minkšti, auga ant beržų kamienų ir storų šakų medienos). Rausvoji pintainė (Fomitopsis rosea) reta, vaisiakūniai su rožinės spalvos himenoforu, auga ant stambių eglės kamienų ir stuobrių medienos, saugoma, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2021), dabar priskirta kitai genčiai ir vadinama Rhodofomes roseus.
beržinė pintainė
raudonkraštė pintainė sukelia rudąjį medienos puvinį
raudonkraštė pintainė
raudonkraštė pintainė
1989