Piotr Struve
Struve Piotr (Piotras Strùvė) 1870 01 26Permė 1944 02 26Paryžius, rusų ekonomistas, politinis veikėjas. Rusijos mokslų akademijos narys (1917; 1928 pašalintas, 1990 grąžintas). Daktaras (1916).
Biografija
1895 baigęs Sankt Peterburgo universitetą (teisę) iki 1899 dėstė jame, 1906–17 – Sankt Peterburgo politechnikos institute (1914–17 Politinės ekonomijos katedros vedėjas), 1922–25 – Prahos universitete; profesorius (1916).
19 a. pabaigoje buvo legaliojo marksizmo svarbiausias teoretikas, redagavo pirmuosius Rusijos imperijoje marksistinius žurnalus Novoe slovo ir Načalo. 1898 su kitais parengė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos manifestą, bet vėliau jo idėjoms nebepritarė ir tapo marksizmo priešininku.
1901–05 gyveno emigracijoje Vokietijoje, tapo Rusijos liberalų vienu ideologinių vadovų. 1902–05 redagavo nelegaliai platinamą Rusijos imperijoje liberaliosios pakraipos žurnalą Osvoboždenie, 1904–05 Išsivadavimo sąjungos vienas teoretikų ir organizatorių. 1905–15 kadetų partijos centro komiteto narys, jos dešiniojo sparno vienas vadovų. 1907 Antrosios Valstybės dūmos narys. 1906–18 ir 1921–27 redagavo žurnalą Russkaja mysl’, 1925–27 – laikraštį Vozroždenie.
Po 1917 Spalio perversmo aktyviai dalyvavo organizuojant pasipriešinimą bolševikams, 1919 Sovietų Rusijoje už akių nuteistas mirties bausme. 1920 generolo P. Vrangelio vyriausybės užsienio reikalų ministras, Prancūzijai padedant organizavo jo kariuomenės ir civilių pabėgėlių evakuaciją iš Krymo. Nuo 1920 gyveno emigracijoje, buvo rusų dešiniųjų emigrantų vienas idėjinių vadovų. 1941 nacių kalintas už jaunystės ryšius su V. Leninu.
Mokslinė veikla ir idėjos
1928–40 Rusų mokslinio instituto Belgrade Visuomenės mokslų skyriaus pirmininkas. Teigė, kad visuomenę reikia pertvarkyti ne revoliuciniu būdu, bet auklėjimu ir saviaukla, reikalavo iš rusų inteligentijos didesnės ištikimybės nacionalinėms idėjoms. Tyrinėjo Rusijos socialinės ir ekonominės istorijos, visuomeninės minties problemas.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Kritinės pastabos Rusijos ekonominės plėtros klausimu (Kritičeskie zametki k voprosu ob ėkonomičeskom razvitii Rossii 1894), Ūkis ir kaina (Choziajstvo i cena 1916), Apmąstymai apie Rusijos revoliuciją (Razmyšlenija o russkoj revoliucii 1921).