pipà, kinų muzikos instrumentas – gnaibomasis chordofonas. Trumpakaklė liutnia. Korpusas perpjautos kriaušės pavidalo, be rezonansinių skylučių. Kaklelis trumpas, su medinėmis padalomis. Turi 4 šilkines (nuo 20 a. kapronines arba plieno) stygas (derinamos a-d1-e1-a1). Skambinama plektru arba dirbtiniais nagais. Išgaunamas 3 oktavų chromatinis garsynas. Pipa būna apie 1000 milimetrų ilgio, 300–350 milimetrų skersmens. Skambinama sėdint, korpuso apačią atrėmus į kelį, o kaklelį – į kairįjį petį. Solo, ansambliuose ir orkestruose grojamos liaudies melodijos, pritariama deklamacijai. Naudojama Centrinėje ir Pietų Kinijoje (pirmą kartą paminėta 3 a., piešiniuose – 5 a.). Pipai giminingi arabų ir persų ūdas, japonų biva.

muzikantė skambina pipa (festivalis Skamba skamba kankliai Vilniuje, 2005)

764

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką