pipras (Piper), pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 1000 rūšių. Pipiras paplitęs viso pasaulio atogrąžų ir paatogrąžių srityse.
Krūmas, liana, retai žolė arba neaukštas medis. Stiebai ties bambliais sustorėję. Lapai kiaušiniški, širdiški, lancetiški ar kitų formų, kvapūs. Žiedai balti, žalsvi ar gelsvi, susitelkę į pažastinius, retai viršūninius varpos pavidalo žiedynus. Vaisius – kaulavaisis. Sunokę vaisiai raudoni arba geltoni, rutuliški, kiaušiniški, retai suploto rutulio pavidalo. Dažniausiai prieskoniams naudojami juodojo pipiro (Piper nigrum) vaisiai. Iš nesunokusių vaisių gaunami prieskoniai vadinami juodaisiais pipirais, iš sunokusių – baltaisiais pipirais. Rečiau prieskoniams naudojami apskritalapio pipiro (Piper peltatum), ilgojo pipiro (Piper longum), indonezinio pipiro (Piper retrofractum), kubebinio pipiro (Piper cubeba), skėtinio pipiro (Piper umbellatum), šventojo pipiro (Piper sanctum), vietnaminio pipiro (Piper lolot) ir kitų vaisiai.
lenktavaisis pipiras
Liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje naudojami ausytojo pipiro (Piper auritum), betelinio pipiro (Piper betle), japoninio pipiro (Piper kadsura), lenktavaisio pipiro (Piper aduncum), pilkšvalapio pipiro (Piper wallichii) vaisiai, lapai, žievė ir kitos dalys. Betelinis pipiras ir svaigusis pipiras (Piper methysticum) turi narkotinių medžiagų. Iš šiurkščialapio pipiro (Piper hispidinervum) lapų gaunamas eterinis aliejus naudojamas medicinoje, maisto ir parfumerijos pramonėje.
Kasmet pasaulyje išauginama nuo 90 tūkst. t iki 355 tūkst. t juodųjų pipirų. Daugiausia juodųjų pipirų išauginama Vietname (34 %), Indijoje (19 %), Brazilijoje (13 %), Indonezijoje (9 %), Malaizijoje (8 %), Šri Lankoje ir Kinijoje (po 6 %), Tailande (4 %).
849