pipinė (Lepidium), bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 180 rūšių. Pipirnė paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Vienametė, dvimetė ar daugiametė žolė, kartais puskrūmis, retai krūmas stačiais, įžulniais ar gulsčiais, dažnai gausiai šakotais stiebais. Pamatiniai lapai susitelkę į skroteles, ištisiniai ar plunksniškai suskaldyti. Stiebiniai lapai kotuoti arba bekočiai, ištisiniai arba suskaldyti. Žiedai maži, susitelkę į viršūninius varpos ar šluotelės pavidalo žiedynus. Vainiklapiai balti, geltoni ar rausvi, kartais labai smulkūs, vos pastebimi arba jų visai nėra. Vaisius – pailga, apskrita, širdiška ar kiaušiniška ankštarėlė. Visame pasaulyje plačiai auginama sėjamoji pipirnė (Lepidium sativum), kurios daigai ir jauni lapai vartojami maistui. Sėjamoji pipirnė ir peruvinė pipirnė (Lepidium meyenii) – vaistiniai augalai, naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje. Daugelio rūšių pipirnės yra pasėlių ir dykviečių, rečiau pievų piktžolės.
tankiažiedė pipirnė
Lietuvoje 6 svetimžemės rūšys. Dažniausia aptinkama paprastoji pipirnė (Lepidium ruderale) ir tankiažiedė pipirnė (Lepidium densiflorum). Dirvinė pipirnė (Lepidium campestre), plačialapė pipirnė (Lepidium latifolium), virgininė pipirnė (Lepidium virginicum) gana retos. Sėjamoji pipirnė pasitaiko sulaukėjusi. Auga dykvietėse, ant geležinkelio pylimų, pakelėse, panamėse.
849