piramidė

piramdė (gr. pyramis, kilm. pyramidos), monumentalus keturkampis į viršų smailėjantis statinys – senovės Egipto faraonų kapavietė.

Bendrieji bruožai

Pagal sienų formą skiriama: laiptuotoji (sudaro viena ant kitos uždėtos mažėjančios mastabos), laužtoji (viršutinė piramidės dalis labiau pasvirusi nei apatinė), lygioji (sienų paviršius lygus). Statyta iš akmens blokų, puošta poliruoto kalkakmenio arba granito plokštėmis, Vidurinės valstybės laikotarpiu mūrytos iš saulėje džiovintų plytų. Piramidės šiaurinėje sienoje arba cokolyje buvo įėjimas, viduje – vestibiulis su koridoriais, vedančiais į laidojimo patalpas. Kai kurios piramidės turėjo požemines patalpas.

Istorija

piramidžių kompleksas al Gizoje (2530–2470 pr. Kr.)

Pradėtos statyti III dinastijos laikais (apie 2650–apie 2575 pr. Kr.). Pasak šaltinių, pirmąsias piramides valdant faraonui Džoseriui (apie 2668–apie 2648 pr. Kr.) suprojektavo ir Sakkaroje pastatydino architektas Imchotepas. Didžiausios piramidės pastatytos IV dinastijos laikais (apie 2575–apie 2465 pr. Kr.); faraono Cheopso (valdė apie 2551–2528 pr. Kr.) piramidė al Gizoje (architektas Hemjunas) buvo didžiausia ir senovės graikų laikyta vienu iš 7 pasaulio stebuklų. Nuo IV iki XVIII dinastijos piramides statėsi beveik kiekvienas Egipto valdovas. Piramidžių statybos technika beveik nekito, tik jos buvo gerokai mažesnės nei IV dinastijos. Piramidės dažniausiai buvo statomos Nilo vakariniame krante. Palaidojus valdovą įėjimas į piramidę būdavo uždaromas akmens blokais ir užlyginamas, kad niekas negalėtų jo rasti ir išplėšti kapo, bet absoliuti dauguma piramidžių buvo išplėšta dar senovės laikais. Piramidės rytinėje pusėje buvo šventykla garbinti mirusiam valdovui. Vidurinės ir Naujosios Egipto valstybės laikais (apie 1938–apie 1075 pr. Kr.) piramides dažniausiai iš molinių plytų statėsi ir Egipto didikai.

Senovės laikais Egipto piramidžių pavyzdžiu piramidės buvo statomos ir Etiopijoje, Romoje.

2271