Pirčiupiai

Pičiupiai, kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Valkininkų seniūnijoje, 10 km į šiaurės rytus nuo Valkininkų. 62 gyventojai (2021).

Pirčiupių kapinės (centre 3 kryžiai, pastatyti tuojau po tragedijos)

Per kaimą teka Pirčiupis (Merkio kairysis intakas). Pirčiupius supa Rūdninkų giria, Pamerkio, Pirčiupių ir Dargužių miškai. Plentai į Vilnių, Varėną, Eišiškes. Pirčiupių memorialinis ansamblis per II pasaulinį karą sudeginto kaimo žuvusiųjų atminimui: granitinė Motinos skulptūra ir memorialinė plokštė su reljefu bei žuvusiųjų pavardėmis (pastatyta 1960, skulptorius G. Jokūbonis, architektas V. Gabriūnas).

Istorija

1636 Rūdninkų girioje minima Pirčiupio vietovė, vėliau joje išaugo Pirčiupių kaimelis. 1795 buvo 4 kiemai. 19 a. pirmoje pusėje Pirčiupiai priklausė Valkininkų palivarkui, 20 a. 3–4 dešimtmetyje – Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. Veikė lietuvių draugijos Kultūra skyrius, pusiau legali skaityklėlė, nuo 1932 – lietuvių mokykla (1937 Lenkijos valdžios uždaryta).

Per II pasaulinį karą 1943 09 nelegalus Lietuvos komunistų partijos Trakų apskrities komitetas Rūdninkų girią su joje esančiais kaimais (ir Pirčiupiais) paskelbė čia vis aktyviau veikiančių sovietinių diversantų zona. Siekdama apsaugoti Vilniaus–Varėnos ir Vilniaus–Eišiškių plentus nacių Vokietijos kariuomenė Senuosiuose Pirčiupiuose (kitoje plento pusėje) įrengė atramos punktą su įgula. 1944 04 kovai su sovietiniais diversantais ir Armijos Krajovos partizanais į Lietuvą permestas SS ir policijos 16-asis pulkas (vadas W. Titelis); jis buvo dislokuotas Vilnuje, Trakuose (ir štabas), Eišiškėse ir Rūdninkuose.

1944 06 03 rytą 2 sunkvežimiai su esesininkais netoli Pirčiupių užvažiavo ant diversantų padėtų minų, buvo apšaudyti; dauguma vokiečių žuvo, keli pabėgo. Esesininkai keršijo Pirčiupių gyventojams. Apie 11 val. iš Eišiškių prie Pirčiupių atvyko W. Titelio vadovaujama baudėjų kolona (pulko 3-iojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos, 17 sunkvežimių, 3 tankai ir savaeigis pabūklas). Esesininkai apsupo Naujuosius Pirčiupius, žmones iš trobų varė į kaimo vidurį, plėšė namų turtą. Atrinkti 15 stipriausių vyrų suvaryti į kluoną, jis apmėtytas granatomis ir padegtas, į išsiveržusius iš gaisro šaudyta. Taip susidorota ir su kita stipresnių vyrų grupe, paskui į kluonus buvo grūdamos ir deginamos moterys, vaikai ir likę vyrai. Visi kaimo trobesiai padegti. Sudeginta 119 žmonių – 61 moteris ir 58 vyrai (tarp jų 45 vaikai iki 15 m., 4 kūdikiai). Gyvi liko tie gyventojai, kurių tuo metu nebuvo kaime, 9 atsitiktinai ištrūkę tapo nusikaltimo liudytojais. Sudegintą kaimą saugojo atramos punkto kareiviai. Siekiant nuslėpti nusikaltimą žuvusiųjų palaikai apipilti benzinu ir sudeginti. Tik 06 11 okupacinė valdžia leido palaidoti žuvusiuosius. Atsitiktinai likę gyvi 39Pirčiupių gyventojai kaimą atstatė: 1957 buvo 12 namų, 1972 – 30.

Sovietų okupacijos metais Pirčiupiai buvo Pirčiupių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1960 pastatytas memorialinis ansamblis, 1960–2000 veikė muziejus. Kelių sodybų gaisravietės aptvertos ir paženklintos atminimo lentomis.

1904 buvo 203, 1959 – 100, 1970 – 154, 1979 – 127, 1989 – 114, 2001 – 102, 2011 – 75 gyventojai.

-Senieji Pirčiupiai; -Naujieji Pirčiupiai