pirheliomètras (gr. pyr – ugnis + hēlios – saulė + metron – matas), prietaisas tiesioginės Saulės spinduliuotės intensyvumui matuoti. Pirheliometro jautrusis elementas – termobaterija, kurioje susidaro elektrovara, nes juodus termoelementus (jutiklio plokštelė dažniausiai gaminama iš manganino ir padengiama platinos suodžiais) apšviečia Saulė ir jie įšyla, o kiti apsaugoti nuo Saulės spindulių termoelementai išlieka vėsesni. Išmatavus elektrovaros stiprumą milivoltais (mV), kuris yra tiesiogiai proporcingas Saulės spinduliuotės intensyvumui ir termoelementų temperatūros skirtumui (būna nuo mažiau kaip 0,1 iki keliasdešimt laipsnių), apskaičiuojamas tiesioginės spinduliuotės intensyvumas W/m2. Termobaterija montuojama pirheliometro vamzdelyje, į kurį pro stiklą patenka Saulės spinduliai iš 5° erdvinio kampo. Prietaisas jautrus 200–4000 nm ilgio Saulės elektromagnetinėms bangoms. Pirheliometras matavimo metu turi būti nukreiptas tiesiai į Saulę; tam naudojamas rankinis arba automatinis Saulės sekimo mechanizmas. Matavimų rezultatai naudojami meteorologijoje, klimatologijoje, Saulės energijos ištekliams įvertinti, kitų aktinometrinių prietaisų patikrai atlikti.
Pirheliometrą sukūrė geofizikas K. J. Ångströmas.
1163