pirmàsis termodinãmikos dsnis, pirmàsis termodinãmikos prncipas, fizikinių sistemų, kuriose vyksta šiluminiai procesai, energijos tvermės dėsnis. Uždarosios sistemos (joje nėra masės srautų) vidinės energijos pokytis ΔU lygus sistemai suteikto arba atiduoto šilumos kiekio Q ir išorinių jėgų arba sistemos atlikto darbo W sumai. Termodinaminiuose reiškiniuose energijos kiekis aplinkai perduodamas šiais būdais: atliekant darbą, perduodant šilumos kiekį, vykstant masės pernašai. Pirmasis termodinamikos dėsnis nusako termodinaminės sistemos vidinę energiją kaip būsenos funkciją: vidinės energijos pokytis sistemai pereinant iš vienos būsenos į kitą priklauso tik nuo pradinės ir galinės būsenų, bet nepriklauso nuo tas būsenas siejančių procesų. Izoliuotosios sistemos (neatliekamas darbas ir nėra šilumos mainų) vidinė energija nekinta. Adiabatinio proceso metu (nėra šilumos mainų) sistemos vidinės energijos pokytis lygus išorinių jėgų arba pačios sistemos atliktam darbui. Termochemijoje pirmąjį termodinamikos dėsnį išreiškia entalpijos pokytis ΔH = ΔU + pΔV (čia p – pastovus sistemos slėgis, ΔV – sistemos tūrio pokytis), apibūdinantis energiją, kuri vykstant procesui yra pasisavinama kaip šiluma.
Prie pirmojo termodinamikos dėsnio formulavimo prisidėjo G. Hessas, Julius Robertas von Mayeris (Vokietija), J. P. Joule’is, pirmasis pirmąjį termodinamikos dėsnį tiksliai užrašė 1850 R. J. E. Clausius.