pirmuõnys, protistų karalystei priklausančios vienaląsčių organizmų grupės pavadinimas. Iki 20 a. antros pusės pirmuonys buvo priskiriami Protozoa pokaralysčiui arba tipui. Klasifikacija nuolat kinta. 6 tipai: sarkodiniai, žiuželiniai, blakstienotosios infuzorijos, sporagyviai, mikrosporidijos, miksozojiniai. Daugiau kaip 30 000 rūšių. Paplitę jūrose, gėluosiuose vandenyse, drėgname dirvožemyje, gyvuosiuose organizmuose. Pirmasis pirmuonis 1675 aprašė ir nupiešė A. van Leeuwenhoekas (Olandija). 1818 terminą Protozoa pasiūlė vokiečių zoologas G. A. Goldfussas, 1845 K. T. E. von Sieboldas (Vokietija) pirmasis apibūdino pirmuonis, kaip paprastos sandaros vienaląsčius gyvūnus. Lietuvių kalboje terminą pirmuonys (protozojai) 1925 pirmą kartą pavartojo P. B. Šivickis. Pirmuonys yra judrūs, heterotrofiškai mintantys ir neturintys chloroplastų vienaląsčiai protistai. Šių eukariotinių mikroorganizmų dydis – nuo kelių mikrometrų (μm) iki kelių milimetrų (mm), dažniausiai 3–50 μm, kūnas labai įvairios formos. Daugiausia bespalviai, tačiau pasitaiko ir spalvotų. Kūną sudaro citoplazma (ektoplazma ir endoplazma), joje esantys vienas arba keli branduoliai, ląstelės organoidai. Išorę gaubia pelikulė (plazmolema), sudaryta iš trijų membranų. Be bendrų visiems pirmuonims organoidų (mitochondrijų, vidinio tinklinio aparato, ribosomų, lizosomų, endoplazminio tinklo, centriolių), skirtingų sistematinių grupių pirmuonys turi tik jiems būdingų. Pvz., sarkodinių judėjimo organoidai yra pseudopodijos, žiuželinių – žiuželiai, blakstienotųjų infuzorijų – blakstienėlės. Kai kurie pirmuonys, pvz., foraminiferai, turi kalkinį skeletą. Ląstelės organoidai atlieka visas organizmui reikalingas funkcijas (mitybos, judėjimo, šalinimo). Daugelis pirmuonių turi įvairių papildomų struktūrų, didinančių jų mechaninį atsparumą. Dauginasi nelytiniu (dalijimosi) ir lytiniu (kopuliacijos arba konjugacijos) būdu. Daugumai pirmuonių būdinga kartų kaita, kai kuriems (parazitiniams) – ir šeimininkų kaita bei sudėtingi gyvybiniai ciklai. Nepalankiomis sąlygomis gali incistuotis. Minta bakterijomis, dumbliais, kitais pirmuonimis, simbioziškai gyvena su daugialąsčiais arba parazituoja žmogaus ir gyvūnų organizmuose ir sukelia sunkias ligas (amebiazę, maliariją).
Pirmuonys yra svarbi jūrų ir gėlųjų vandenų planktono ir bentoso dalis, jais minta įvairūs gyvūnai. Gėlųjų vandenų pirmuonių rūšinė sudėtis rodo, kiek tie vandenys yra užteršti organinėmis medžiagomis. Iškastiniai jūriniai pirmuonys (foraminiferai, spinduliuočiai) žinomi nuo apatinio kambro, jie padėjo susidaryti kai kurioms nuosėdinėms uolienoms. Paleontologiniai pirmuonių liekanų tyrimai padeda nustatyti uolienų geologinį amžių. Pirmuonis tiria protozoologija.
1883