piroplazmidòzės (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + plasma – lipdinys, darinys), gyvūnų kraujo parazitinės ligos. Jomis serga šunys, atrajotojai, arkliai, rečiau paukščiai, žuvys, varliagyviai, ropliai ir žmogus. Sukelia piroplazmidų būrio Babesia, Theileria genčių pirmuonys. Jie parazituoja eritrocituose. Sukėlėjus platina Dermatocentor, Rhipicephalus, Ixodes genčių erkės. Užsikrėsti galima ir po tiesioginio kontakto su sukėlėju. Gyvūnams pakyla temperatūra, atsiranda mažakraujystė, trombocitopenija, hipoalbuminemija, bilirubinurija, gleivinės pasidaro blyškios, sutrinka širdies ir virškinamojo trakto veikla; 40–100 % gyvūnų krinta. Persirgę gyvūnai tampa ligos sukėlėjų nešiotojais. Dažniausios piroplazmidozės yra babeziozė ir teileriozė.
1345