Pistoia (Pistojà), miestas Italijos vidurinėje dalyje, Toskanoje, į šiaurės vakarus nuo Florencijos, prie Ombronės upės (Arno intakas); provincijos centras.
90 900 gyventojų (2020). Pro Pistoją eina Florencijos–Pisos geležinkelis ir automobilių magistralė. Lokomotyvų, geležinkelio vagonų gamyba, metalurgija, tekstilės, avalynės, stiklo, baldų, maisto pramonė. Pistojos apylinkėse sodininkystė, daržininkystė, gėlininkystė. Turizmas. Miesto, vyskupijos, siuvinėjimo ir kiti muziejai. 3 bibliotekos. Teatrai.
Šv. Zenono katedros Pistojoje baptisterija (14 a., architektas A. Pisano)
Architektūra
Išliko miesto sienos fragmentų (14 a.). Katedros aikštėje – Šv. Zenono katedra (12–13 a., sidabrinis Šv. Jokūbo altorius, 13–15 a.) su varpine ir baptisterija (14 a., architektas A. Pisano). Bažnyčios: San Bartolomeo in Pantano (1159), San Giovanni Fourcivitas, Šv. Andriejaus (abi 12 a.), Šv. Pranciškaus (1294–1394), Šv. Benedikto (14 a., restauruota 17 a.), Madonna dell’Umilta (1494–1519, fasadas, 16 a., architektas G. Vasari). Rūmai – Palazzo Comunale (1294–1385), Pretorio (1367); Medici tvirtovė (14 a., atstatyta 16 a. pradžioje, vėliau išplėsta, architektas B. Bountalenti).
Istorija
Ikiistoriniais laikais čia gyveno etruskai, ligūrai, galai. 2 a. pr. Kr. tapo Romos kolonija. Antikos laikais vadinta Pistorija, buvo prie svarbaus Kasijaus kelio. 63 pr. Kr. prie Pistorijos vykusiame mūšyje žuvo Katilina. Nuo 5 a. vyskupijos centras.
11 a. pabaigoje−1329 laisvoji komuna, svarbus kultūros ir prekybos centras. Vėliau Pistoją (gibelinų šalininkę) pajungė gvelfų (gvelfai ir gibelinai) valdoma Florencija. 1530 tapo Toskanos (nuo 1569 Toskanos didžioji kunigaikštystė), 1859 Italijos karalystės dalimi.
Manoma, 16 a. čia pagaminti pirmieji pistoletai (itališkai pistola).
2271
-Pistorija; -Pistoria; -Pistoriae; -Pistorium