pjèsė (pranc. pièce – gabaliukas), nedidelis, dažniausiai instrumentinis muzikos kūrinys (solo, ansambliui, orkestrui). Dažnai pjesėmis vadinami įvairių žanrų kūriniai – bagatelės, preliudai, poemos, šokiai. Prancūzijoje 17 a. pjesės terminu pradėta vadinti kūrinėlius klavesinui ir violai. 19 a. šis pavadinimas įvairiai varijuotas, taikytas ir sudėtingų formų kūriniams. Pjesėmis kartais vadinti ir vokaliniai muzikos kūriniai, dažniausiai vokaliniai ansambliai. Pjesių (daugiausia programinių) sukūrė beveik visi lietuvių kompozitoriai. Populiari B. Dvariono pjesė smuikui ir fortepijonui Prie ežerėlio (Pezzo elegiaco, 1946), poetiška V. Bartulio pjesė violončelei ir fortepijonui Palydžiu išvykstantį draugą, ir mes paskutinį kartą žiūrim į apsnigtus vasario medžius... (1981). Dažnai pjesės jungiamos į ciklus: A. Kubiliūno Mintys ir A. Rekašiaus Mano žaislai fortepijonui, O. Balakausko Kaip marių bangos prisilietimas smuikui ir fortepijonui. Programinių pjesių vaikams sukūrė E. Laumenskienė, V. Bagdonas, V. Barkauskas. Sukurta ir pjesių orkestrui (V. Klovos pjesės simfoniniam orkestrui Daina, Šokis) ir kitiems ansambliams.
1571
660