pjezoòptinis reiškinỹs, dvejopas spindulių lūžis terpėse su dirbtine anizotropija. Sukelia asimetrinės deformacijos ir vidiniai įtempiai, atsirandantys veikiant išorinei mechaninei jėgai. Spaudžiant arba tempiant kietąjį izotropinį kūną viena kryptimi jis įgauna vienašio kristalo, kurio optinė ašis sutampa su deformacijos kryptimi, savybių. Jei kūną veikia sudėtingos deformacijos, jis įgauna dviašio kristalo savybių. Pjezooptinį reiškinį lemia atomo elektroninių apvalkalų, molekulės ir jos dalių deformacijos, polimeruose – makromolekulės grandinės orientavimasis erdvėje. Pjezooptinis reiškinys naudojamas tiriant įtempius mechaniniuose modeliuose (optinis poliarizacinis tyrimo būdas), juo grindžiama šviesos ir ultragarso sąveika kietuosiuose kūnuose.
1813 atrado T. J. Seebeckas ir 1816 D. Brewsteris.