plaketė su Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai scena (sidabras, skaidrusis emalis, apie 1440–60, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
plakètė (pranc. plaquette – plokštelė), smulkiosios skulptūros kūrinys: vienpusis medalis, dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu atvaizdu. Dažniausiai daromos iš bronzos, vario, švino, kartais brangiųjų metalų, būna patinuotos arba auksuotos, įvairių formų (apskritimo, ovalo, nesimetriškos, stačiakampės), kartais apjuostos rėmeliais, paprastai figūriniais. Reljefas su mitologinio ar religinio siužeto kompozicija dėstomas vienoje pusėje, kita lieka plokščia, kad būtų patogu tvirtinti prie baldų, ginklų ir kitokių paviršių. Antikoje naudota kaip apdovanojimo ir atminimo ženklas. 1–2 a. plaketės pavidalo plokštelės senovės romėnams atstojo žetonus įsigyti prabangos daiktų, įeiti į termas, teatrą, viešbutį, kitas viešas vietas. 1440 Italijoje susiformavo ir įgavo dabartinį plaketės pavidalą, kaip maži skulptūriniai reljefai, siekiant pamėgdžioti antikinės Graikijos ir Romos monetas bei raižinius. Vėliau išplito Vokietijoje, Flandrijoje, Prancūzijoje. Plaketės terminas atsirado Prancūzijoje 1860. Renesanso epochoje turėjo įtakos kitoms meno rūšims (tapybai, piešiniams, antspaudams, skulptūrai, akmentašybai, ginklų gamybai).
2967