Plantagenètai (Plantagenets), Anglijos karalių dinastija (lentelė). Anžu dinastijos atšaka. Pradininku laikomas Anžu grafas Gotfridas IV (1113–51), Anglijos karaliaus Henriko I dukters Matildos (1102–67) vyras ir pirmojo Plantagenetų dinastijos karaliaus Henriko II tėvas. Dinastijos pavadinimas nuo karklo šakelės, kurią Gotfridas IV visada segėjo kepurėje, lotyniško pavadinimo (planta genista). Plantagenetai tapo Anglijos karaliais pagal 1153 Wallingfordo sutartį, užbaigusią anarchijos laikotarpį, kuris buvo kilęs dėl Matildos ir paskutinio Anglijos normanų karaliaus Stepono kovų dėl sosto. Eduardo III sūnūs Lankasterio kunigaikštis Jonas Gentietis ir Jorko kunigaikštis Edmundas Langley laikomi dinastijos atšakų – Jorkų ir Lankasterių pradininkais. Vyriškoji Plantagenetų linija baigėsi 1499 mirus Eduardo III sūnėnui Voriko erlui Eduardui, moteriškoji – Henrikui VIII nukirsdinus Eduardo IV seserį Margaretą Poll.
Plantagenetų ir Lankasterių dinastijų karalių skulptūros Yorko katedroje (15 a.; iš kairės: Henrikas III, Eduardas II, Eduardas III, Ričardas II, Henrikas IV, Henrikas V, Henrikas VI)
Garsi buvo ir Beaufortų giminė, neteisėtų (vėliau karalius Ričardas II ir Bažnyčia pripažino teisėtais, bet negalinčiais pretenduoti į sostą) Jono Gentiečio ir jo favoritės Katherinos Swynford vaikų palikuoniai. Per Baltosios ir Raudonosios rožių karą Beaufortai buvo viena iškilesnių Lankasterių giminių. Jos atstovas Henrikas VII, suvienijęs Jorkus ir Lankasterius, laikomas naujos Tiudorų dinastijos pradininku.
Plantagenetų karalių (iš kairės) Eduardo I, Eduardo III ir Ričardo II herbai buvusių karališkųjų Elthamo rūmų didžiosios salės vitražuose (20 a. pabaiga, Grinvičas)
1