Plauen (Pláuenas), miestas Vokietijos rytuose, Saksonijoje, į pietvakarius nuo Zwickau, netoli Čekijos sienos, prie Baltojo Elsterio upės.
63 400 gyventojų (2021). Per Plaueną eina Zwickau–Chebo (Čekija) geležinkelis; plentai į Dresdeną, Niurnbergą, Chebą. Staklių, poligrafijos, audimo pramonės mašinų, muzikos instrumentų gamyba, audimo, siuvimo pramonė. Turizmas. Mechanikos, nėrinių muziejai, meno galerijos.
Architektūra
Bažnyčios – Šv. Jono (12 a., po 1548 gaisro atstatyta, bokštai 1644, rekonstruota 1959), M. Liuterio (1693), Šv. Pauliaus (apie 1897, rekonstruota 1957), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1902, architektas J. Zeissigas, rekonstruota 2008), Šv. Morkaus (1912). Elsterio (1244, rekonstruotas 1888, 1984, 2007), Elsterio slėnio geležinkelio (1851) tiltas, Senoji (apie 1508) ir Naujoji (1912–22, stiklo fasadas, 1972) rotušė.
Istorija
12 a. Plaueną įkūrė palabio slavai (pirmą kartą paminėtas 1122), nors žmonių gyvenimo pėdsakų randama nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų. 1327 prijungtas prie Čekijos karalystės. 1430 užimtas ir sudegintas husitų. Nuo 1466 Saksonijos kunigaikštystės, nuo 1806 Saksonijos karalystės dalis. 1848 per Plaueną nutiestas Saksoniją ir Bavariją sujungęs geležinkelis. Nuo 19 a. pabaigos audimo pramonės (daugiausia nėrinių gamybos) centras, smuko per I pasaulinį karą ir vėliau neatsigavo. 1921 čia įkurta pirmoji už Bavarijos ribų nacių partijos kuopelė. Per II pasaulinį karą neteko daugiau kaip pusės gyventojų. 1945−90 įkurdinta didelė SSRS kariuomenės įgula, buvo rengiami Vokietijos Demokratinės Respublikos pasienio kariuomenės karininkai. 1989 10 čia surengta pirmoji Rytų Vokietijoje (po 1953) masinė demonstracija prieš komunistinį režimą.
2271