plkbajoriai, smulkūs vargingieji bajorai, šio luomo žemiausias sluoksnis. Su vidutine ir stambiąja (didikais) bajorija sudarė privilegijuotą luomą.
Plikbajoriai susidarė iš smulkiųjų bajorų ir išeivių iš šio luomo kitų sluoksnių šeimų atstovų vykstant jų pauperizmui, turtiniam skaidymuisi ir virtimui pauperiais. Per Valakų reformą (16 a. antroje pusėje) plikbajoriai buvo įkurdinami valstiečių valakinėje žemėje. Tokių buvo ištisos gyvenvietės, vadinamos bajorkaimiais (akalicomis).
Plikbajoriai nuo kitų bajorų sluoksnių skyrėsi tuo, kad neturėjo sėdybinių (turinčių sodybą) valstiečių ir patys mokėjo mokesčius. Abiejų Tautų Respublikos gyventojus seimuose apdedant mokesčiais atskirai buvo pabrėžta, kad bajorai, kurie neturi pavaldinių ir aria savo plūgais, turi nuo valako sumokėti po pusę auksino. Per Lietuvos Ddidžiosios Kunigaikštystės visuotinį šaukimą (pašauktinė kariuomenė) plikbajoriai sudarė pėstininkų, ginkluotų kardu, formuotes, o visai nusigyvenę – prastesniais ginklais.
16 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje daugiausia plikbajorių buvo Palenkėje, Žemaitijoje, Kauno ir Lydos apskrityse. 1567, visuotinio kariuomenės surašymo duomenimis, plikbajorių pėstininkų buvo 1519 (iš jų 1387 – iš Palenkės). 1528 ir 1567 jų buvo atitinkamai: Vilniaus apskrityje 226 ir 31, Ašmenos – 59 ir 86, Ukmergės – 298 ir 26, Breslaujos 1567 – 19. Palenkės plikbajoriai kėlėsi į Lietuvos etnines žemes, dėl to bajorkaimiai tapo polonizacijos židiniais.
Neturėdami iš ko gyventi, plikbajoriai rinkdavosi priklausomą nuo didikų, turtingesnių bajorų ir kitų žemvaldžių gyvenimą, tarnaudavo dvaruose, kėlėsi į miestus ir miestelius, imdavosi verslo, nutoldami nuo šio luomo sluoksniui būdingų pareigų ir nuo dalyvavimo valstybės gyvenime. Jų gyvenimo būdas mažai kuo skyrėsi nuo valstiečių.
1768 Abiejų Tautų Respublikos Seimas leido bežemiams plikbajoriams dalyvauti seimeliuose tokiomis pat teisėmis kaip ir kitų bajorų. Turintys mecenatų plikbajoriai studijavo Vilniaus universitete (18 a.–19 a. pradžioje buvo paprotys turtingesniems studentams maitinti vargingesniuosius). Bajoriškos kilmės amatininkai dažniausiai buvo labiau išsimokslinę už žemvaldžius. Žemaitijos plikbajoriai įsitraukė į lietuvių tautinį judėjimą.
19 a. pradžioje Kauno gubernijoje iš 5800 žemės valdų plikbajoriams priklausė 2145 (43 %) valdos. 1918 Lietuvoje panaikinus bajorų luomą, besiverčiantys žemdirbyste plikbajoriai susiliejo su kitais žemdirbiais.
2808