pliuralzmas (lot. pluralis – daugybinis), valstybėje nusistovėjusi interesų grupių veiklos ir jų bei vyriausybės santykių sistema, kai visi įvairių interesų turintys piliečiai gali laisvai organizuotis ir konkuruoti tarpusavyje dėl įtakos vyriausybei. Vyriausybė savo ruožtu yra atvira įvairių grupių poveikiui, bet savo nuožiūra sprendžia, kiek ir į kokių grupių spaudimą atsižvelgti. Ji nuolat stengiasi išlaikyti pusiausvyrą ir rinktis iš įvairių konkuruojančių grupių siūlomų sprendimų variantų. Pliuralizmo sąlygomis kiekviena interesų grupė gali kliautis tik savo turimomis poveikio priemonėmis, nes nė viena jų neturi privilegijuotos padėties.
Skiriami interesų grupių veikimo pliuralizmo sąlygomis pagrindiniai būdai: naudojimasis rinkimų kampanijomis, ekonominis spaudimas, žiniasklaidos kampanijos, svarbios informacijos kontrolė, jėgos panaudojimas, teroras ir kita. Siekdamos naudos sau interesų grupės gali ieškoti galimybių veikti visą visuomenę, net priimti politinius sprendimus.
Pagal pliuralizmą svarbiausi veikėjai yra korporacijų, profsąjungų, verslo, įvairių organizacijų vadovai, oficialūs vyriausybės ir kariniai pareigūnai, biurokratai. Pliuralistai teigia, kad politiniai lyderiai kyla iš įvairių sričių suinteresuotų aktyvių piliečių nedidelių grupių, kai kurie – iš oficialių tarnybų, rečiau – per rinkimus. Pagal pliuralizmą išsivysčiusios demokratijos kuria daugybės konkuruojančių elito grupių sistemą, kuri derybomis ir kompromisais lemia valstybės politiką. Žmonės vienijasi į tam tikras grupes manydami, kad tai jiems yra politiškai naudinga. Piliečiai tiesiogiai nedalyvauja priimant sprendimus – juos priima jų atstovai. Pliuralistai teigia, kad nuomonių ir idėjų gausa visuomenėje mažina vyraujančios ideologijos galimybes. Pliuralizmas kartais kritikuojamas, nes iš tikrųjų didesnį poveikį daro gausesnės ir turtingesnės interesų grupės. Pliuralizmas skiriasi nuo korporatyvizmo.
Pliuralizmo pradžia siejama su 17–18 a. vadinamąja visuomenės sutarties teorija. Th. Hobbesas, J. Locke’as teigė, kad individai yra racionalūs ir savanaudžiai, siekia sustiprinti savo pozicijas, geba atpažinti savo interesus ir pagal juos veikti. Žmonėms naudinga susitarti, sukurti valdžią. 20 a. pliuralizmą tyrinėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų politologas R. A. Dahlis akcentavo ne politinio elito, bet interesų grupių ir jų konkurencijos reikšmę demokratinės santvarkos funkcionavimui.