Plókščiai, kaimas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 17 km į šiaurės rytus nuo Šakių, Nemuno kairiajame krante; seniūnijos ir parapijos centras. 316 gyventojų (2021). Kaimas įsikūręs Nemuno slėnyje ir šlaite. Plokščiai yra Panemunių regioniniame parke. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1868; yra unikalus varpas, nulietas 1573). Girininkija, paštas, ambulatorija, mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka. Kaime yra vienintelė Lietuvoje Vaiguvos upė-gatvė. Prie Plokščių kaimo yra Plokščių piliakalnis.
Plokščių herbas
Istorija
Pirmą kartą paminėti 1665 Gelgaudiškio dvaro inventoriuje. 1670 Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas pastatė bažnyčią, 1676 jau valdė Plokščių dvarelį. Vietovę jis pavadino Blagoslavenstvu (oficialus pavadinimas iki I pasaulinio karo, gyventojų nevartotas). Vėliau Plokščius valdė Tiškevičiai, Karpiai, Strumila. 1819 pradėjo veikti parapinė mokykla, 1822 jos vietoje – valstybinė. 1861–1950 Plokščiai – valsčiaus centras. 19 a. antroje pusėje veikė taikos teismas. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Plokščiai buvo draudžiamosios lietuviškos literatūros platinimo centras. 1889–99 čia teisėju dirbo Petras Kriaučiūnas, jo sodyboje viešėdavo lietuvių tautinio judėjimo ir kultūros veikėjai P. Avižonis, A. Baranauskas, J. Jablonskis, V. Kudirka, G. Petkevičaitė-Bitė, J. Tumas-Vaižgantas, P. Višinskis, kitų šalių mokslininkai A. Aleksandrovas, Å. Benedictsenas-Meyeris, J. Baudouinas de Courtenay ir kiti.
Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1868) Plokščiuose
Per Rusijos 1905–07 revoliuciją buvo išvaikyta valsčiaus valdyba, Plokščių dvare ir palivarke streikavo darbininkai. 1923 Plokščiuose buvo 50 sodybų, 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė smulkaus kredito draugija, pieninė, malūnas, keletas parduotuvių.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 1941 iš Plokščių valsčiaus į Vokietiją repatrijavo kai kurias šeimas, į jų sodybas atkelti lietuviai iš Vokietijos okupuoto Seinų krašto. 1941 06 14 iš Plokščių valsčiaus ištremtos 8 šeimos. 1941 antroje pusėje Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Batiškiuose prie Šakių nužudyti Plokščių žydai ir sovietiniai aktyvistai. Po II pasaulinio karo valsčiuje aktyviai kovojo apie 25 Lietuvos partizanai (visi žuvo). Sovietų valdžia ištrėmė apie 260 valsčiaus gyventojų, 74 įkalino.
Sovietų okupacijos metais Plokščiai buvo apylinkės centras (iki 1977) ir kolūkio centrinė gyvenvietė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokytojo V. Valuntos iniciatyva 1990 atidengtas Kančių kelių memorialas (architektas Ž. Simanavičius). 2000 patvirtintas Plokščių herbas. 1827 buvo 216, 1880 – 641, 1923 – 455, 1959 – 555, 1970 – 465, 1979 – 450, 1989 – 419, 2001 – 405, 2011 – 378 gyventojai.
-Blagoslavenstvas