Plùngės rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje.
1
Plungės rajono savivaldybės vakarinė dalis yra Žemaičių plynaukštėje, rytinė – Žemaičių aukštumoje. Pastarosios dalis – Tverų moreninis masyvas – eina išilgai savivaldybės iš šiaurės vakarų į pietryčius; jame yra savivaldybės aukščiausia vieta (199 m, Vilkaičiuose). Žemiausia vieta (38 m) – Minijos vandens lygis prie Kretingos rajono savivaldybės ribos. Sausio vidutinė temperatūra – 4,5, liepos 16,5 °C. Per metus iškrinta 777–929 mm kritulių.
Babrungas
Per savivaldybę teka Minija su intakais Sausdravu, Babrungu, Salantu, Mišupe, Alantu, Lukna. 37 ežerai; didžiausi – Platelių (plotas 1181,5 ha), Ilgės, Alsėdžių, Beržoro. 17 tvenkinių; didžiausi – Gandingos hidroelektrinės (88 ha), Rotinėnų (35,5), Prūsalių II (21,4), Paukštakių (18,6). Dirvožemiai daugiausia priemolio ir priesmėlio (pasotintieji, nepasotintieji arba glėjiškieji) balkšvažemiai ir išplautžemiai; yra smėlžemių, jauražemių, šlynžemių, durpžemių ir salpžemių.
Miškai užima 38,4 % savivaldybės teritorijos. Didžiausi Plokštinės‑Stirbaičių, Milašaičių, Peklinės miškai. Vyrauja eglynai, yra mišriųjų miškų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis (Platelių, Naručių, Kalniškių telkiniai), žvyras (Vydeikių, Žalnierkalnio, Jogaudų ir kitur), durpės (Jomunčių), nafta (Ablingos). Žemaitijos nacionalinio parko didžioji dalis, Salantų regioninio parko dalis, Buožėnų, Vilkaičių geomorfologiniai, Minijos pralaužos, Gandingos kraštovaizdžio, Reiskių tyro telmologinis draustiniai. Gamtos paminklai: 6 botaniniai (Mingėlos, Perkūno, Stirbaičių ąžuolai, Platelių liepa, Platelių vinkšna, Raganos uosis), 3 geologiniai (akmenys Galąstuvas, Dievo stalas, Dyburių atodanga), 2 hidrogeologiniai (Pilelio ir Plokščių šaltiniai), 3 hidrografiniai (Auksalės, Kreiviškių pusiasaliai, Platelių ežero salos: Briedsalė, Veršio, Pilies).
Perkūno ąžuolas
Vyrauja maisto (bendrovės Plungės kooperatinė prekyba, Plungės šaltis) pramonė, statybos ir remonto (Sidona, VVARFF, Palska), medienos apdirbimo, turizmo ir paslaugų įmonės. Pramonės įmonių daugiausia yra Plungėje ir jos apylinkėse. Veikia žemės ūkio bendrovė,
Per Plungės rajono savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Panevėžio–Šiaulių–Klaipėdos automobilių magistralė, Mažeikių–Plungės–Tauragės, Plungės–Vėžaičių, Skuodo–Plungės plentai, Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis.
2019 buvo 5 gimnazijos, 2 progimnazijos, 3 pagrindinės, 1 pradinė mokyklos, 1 mokykla‑darželis, 8 vaikų lopšeliai‑darželiai, suaugusiųjų švietimo centras, specialioji internatinė mokykla, Plungės technologijų ir verslo mokykla, 2 meno, sporto mokyklos, pedagoginė psichologinė tarnyba, daugiafunkciai centrai. 5 kultūros centrai. Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka (19 filialų). Ligoninė, visuomenės sveikatos biuras, 6 ambulatorijos, 8 medicinos punktai. Plungės turizmo ir verslo informacijos centras. Kunigaikščių Oginskių dvaras (jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus), Šateikių dvaras, Platelių dvaro sodybos kompleksas, rašytojos Žemaitės memorialinis (Bukantės viensėdis), poeto V. Mačernio (Žemaičių Kalvarija) muziejai, Plokštinės militarizmo ekspozicija, Babrungėnų vandens malūnas, R. ir J. Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus (Godeliai), tautodailininko K. Striaupos klėtelė (Dovainiai) ir kitos lankytinos vietos.
Žemaitės memorialinis muziejus
Istorija
1950 06 iš 30 panaikintos Plungės apskrities ir 1 Kretingos apskrities apylinkės buvo sudarytas Plungės rajonas. Rajono plotas buvo 777 km2. 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Plungė, Rietavas). 1950–53 priklausė Klaipėdos sričiai. 1954 buvo 13, 1959 – 12, 1963 – 18, 1972 – 15, 1986 ir 1989 – 12 apylinkių. 1959 prie Plungės rajono prijungta po 3 panaikintų Salantų ir Sedos rajonų apylinkes, 1962 – Rietavo rajonas ir 1 Telšių rajono apylinkė. 2000 vietoj Plungės rajono įsteigta Plungės rajono savivaldybė.
Babrungėnų vandens malūnas
Lurdo grota su Švč. Mergelės Marijos skulptūra Plungėje
Plungės dvaro sodybos oranžerija (vadinamoji laikrodinė)
Plungės rajono savivaldybės žemėlapis
-Plungės rajonas