plúoštas, stiprūs ir lankstūs vientisi plaukeliai ar gijos, kurių ilgis daug didesnis už storį. Pagal kilmę skiriamas natūralusis pluoštas (augalinis – iš ląstelienos, gyvūninis – gyvūninių baltymų ir mineralinis – pvz., iš asbesto) ir cheminis pluoštas (dirbtinis – iš chemiškai apdorotų gamtinių polimerų, sintetinis – iš vieno ar daugiau sintetinių organinių polimerų). Natūralusis pluoštas gaunamas iš plaukelių, atskirtų nuo vilnamedžio sėklų (medvilnė), pluoštinių linų stiebelių (linų pluoštas), gyvulių plaukų (vilnos), šilkaverpių kokonų (šilkas), augalų stiebų karnienos (džiutas, kanapių, bemerijos pluoštas) ar lapų (sizalis, abaka – iš pluoštinio banano). Dirbtinis (acetatinis, bambuko, varioamoniakinis, viskozinis ir kitas) ir sintetinis pluoštas (akrilinis, poliamidinis, poliesterinis, poliuretaninis ir kitas) gaunami atitinkamai gamtinio ar sintetinio polimero tirpalą išspaudžiant pro formavimo mašinos specialias akutes (nuo jų skaičiaus, skersmens ar skerspjūvio priklauso gijų storis) ir laikant šilto arba šalto oro ar tirpalo terpėje; joje polimeras sukietėja ir virsta pluošto gijomis. Cheminis pluoštas, gautas supjausčius arba sutraukius gijų gniūžtes, vadinamas kuokšteliniu. Sumaišius kelių rūšių pluoštą, pvz., natūralųjį ir sintetinį, gaunamas mišrusis pluoštas. Iš natūraliojo pluošto ir neilgo dirbtinio (paprastai kuokštelinio) verpiami neapibrėžto ilgio ištisiniai tekstiliniai siūlai (verpalai), iš cheminio pluošto gaunamos ištisinės pluošto gijos (jų skaičius siūluose būna įvairus, pvz., daugiagijį siūlą gali sudaryti 100 pavienių gijų, vienagijį, dažniausiai didesnio skerspjūvio, viena gija). Pluoštas apibūdinamas šiomis savybėmis: geometrinėmis (ilgis, skerspjūvis ir rangytumas – ringių dažnis, jų forma), fizikinėmis (linijinis ir tūrinis tankis, lydymosi temperatūra, laidumas šilumai, atsparumas kaitrai, lūžio rodiklis, blizgesys, spalva, elektrinė varža, dielektrinė konstanta, atsparumas dilimui, paviršiaus šiurkštumas, atsparumas tempimui, gniuždymui, sukimui, lenkimui, hidrofiliškumas, hidrofobiškumas, brinkimas) ir cheminėmis (atsparumas rūgštims ir šarmams, oksidavimui, redukavimui, drėgmės ir dažų įgėrimas). Pluošto savybės keičiamos apdorojant pluoštą termiškai ir cheminiais reagentais, tempiant. Iš suverptų tekstilinių siūlų mezgami mezginiai, audžiami aprangos, buities ir techniniai audiniai, gaminamos kai kurios neaustinės medžiagos ir vata, veliami veltiniai, fetras. Lietuvoje natūralusis linų pluoštas naudotas dar prieš Kristų, labiau paplito nuo 16 a., kanapių pluošto daugiau gaminta 15–18 a., siūlai iš medvilnės, šilko ir vilnų pluoštai audiniams austi naudojami nuo 18 a., o iš cheminio (t. p. kuokštelinio) pluoštų pradėta gaminti tik 20 a. antroje pusėje.

3152

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką