plúoštiniai augala, dėl pluošto auginami augalai. Jo gaunama iš augalų vaisių, lapų ir stiebų. Įvairių augalo dalių pluoštas yra skirtingų savybių. Vaisių plaušai yra ploni augalų sėklų dangalų plaukeliai arba plaušai. Kiekvienas plaušas – viena pailgėjusi ląstelė. Iš vaisių plaušų pramoninę reikšmę turi tik vilnamedžių, riešutinių kokosų ir kapokmedžių plaušai. Ploni siūlai gaunami tik iš medvilnės. Iš auginamų 4 rūšių vilnamedžių svarbiausios yra kilusios iš Centrinės Amerikos ir Egipto. Indijoje ir Centrinėje Amerikoje vilnamedžiai auginti 3000 m. prieš Kristų. Iš ilgo geros kokybės pluošto gaminami nėriniai ir dailūs audiniai, iš trumpesnio šiurkštaus pluošto verpiami siūlai, audžiamos paklodės, patiesalai, gaminami plastikai, lakai, popierius, vata. Medvilnės pluoštas yra tekstilės pramonės pagrindinė žaliava. 2008 pasaulyje buvo auginama 31,0 mln. ha vilnamedžių, daugiausia – Indijoje (9,4 mln. ha), Kinijoje (6 mln. ha), Jungtinėse Amerikos Valstijose (3,2 mln. ha), Pakistane (3 mln. ha), Uzbekijoje (1,5 mln. ha), Brazilijoje (0,8 mln. ha). Europoje, išskyrus Graikiją, vilnamedžiai beveik neauginami. Iš sėklų plaušų praktinę reikšmę dar turi iš kapokmedžių vaisių gaunamas kapokas, kuris naudojamas kaip kemšamoji arba izoliacinė medžiaga. Iš riešutinių kokosų pluošto vejamos virvės, gaminami dembliai, šepečiai. Lapų plaušai daugiausia gaunami iš daugiamečių augalų, pluoštinių bananų, sizalinių agavų, kai kurių palmių lapų. Jie yra lapų indų kūlelių dalis, labai standūs ir daug trumpesni už karnienos plaušus. Lapų pluoštas grubus, dažniausiai būna per standus audiniams, todėl iš jo daugiausia vejama virvės, špagatas, daromi šepečių šeriai, audžiamas šiurkštus maišinis audeklas. 2008 pasaulyje buvo auginama apie 0,4 mln. ha sizalinių agavų (Brazilijoje apie 0,2 mln. ha, Meksikoje 0,1 mln. ha). Stiebų pluoštas (karnienos pluoštas) gaunamas iš džiutų, linų, kanapių, kanapinių kinrožių, pluoštinių bemerijų. Iš linų audžiama minkšta ir plona drobė, džiuto pluošto – šiurkštūs apmušalai baldams, maišinė drobė, vejamos virvės, gaminami įvairios paskirties techniniai audiniai. 2010 pasaulyje buvo auginama apie 2 mln. ha džiuto (Indijoje 1 mln. ha, Bangladeše 0,5 mln. ha). Pluoštiniai linai vešliai auga vidutinio klimato kraštuose. 2008 pasaulyje jų buvo auginama 0,5 mln. ha (0,3 mln. ha Europoje, 0,1 mln. ha Azijoje). Pasaulinė linų pluošto gamyba 2008 siekė daugiau kaip 0,5 mln. tonų. Lietuvos dalis pasaulinėje linų pluošto gamyboje sudaro apie 0,01 %. Lietuvos dirvožemiai ir klimatas yra palankūs linams augti. 1940 Lietuvoje linų pasėlių plotas buvo 96 300 ha, 1999 – 6000 ha, 2010 – tik 100 ha. Aukščiausios kokybės ilgapluoščiai linai išauginami Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Iš jų audžiamos staltiesės, servetėlės. Kanapės daugiausia auginamos Azijoje. Užauga iki 3 m aukščio. Gelsvai pilkas kanapių pluoštas stipresnis už linų, bet gerokai šiurkštesnis. Pluoštinės bemerijos kilusios iš Kinijos, auginamos tropikų kraštuose (Pietų Kinijoje, Indonezijoje). Stiebas 1,5–4 m aukščio. Jos pluoštas 3 kartus stipresnis už kanapių pluoštą. Lietuvoje dilgėlės (ir jų pluoštas) tyrinėjamos Upytės bandymų stotyje.
1021
plaušai