plýnaukštė, platò (pranc. plateau < plat – plokščias), plokščia arba banguota aukštuma, dažniausiai iki 500 m absoliučiojo aukščio. Skiriamos platformų klodinės (plokštės) ir cokolinės (skydai) plynaukštės. Dažnos neseniai iškilusiose tektoniškai aktyviose platformų dalyse, kur dar išlikęs pirminis (denudacinis arba akumuliacinis) paviršius. Platforminėse ledynų akumuliacijos srityse plynaukštėmis tapo aukštumų pakraščiai, ilgai buvę apsemti prieledyninių baseinų arba paveikti periglacialinių procesų. Tokių plynaukščių pirminiai paviršiai netekę kalvotumo (Rytų Žemaičių plynaukštė, Vakarų Žemaičių plynaukštė, Nemuno vidurupio plynaukštė, Neries žemupio plynaukštė, Eišiškių plynaukštė). Dažnai didelio absoliučiojo aukščio plynaukštė vadinama plokščiakalniu.
-plynaukštės
2341