plytų stilius

Istorijos muziejaus rūmai Maskvoje (1881, architektas Vladimiras Šervudas, inžinierius Anatolijus Semionovas, 1986–97 rekonstruoti)

plỹtų stlius, 19 a. antros pusės–20 a. pradžios architektūros pakraipa, plėtota Rusijoje ir gretimuose regionuose; Vakarų Europos šalyse ši pakraipa vadinama medžiagų stiliumi (Materialstil). Priskiriama eklektikai (vieningos formų raiškos neturėjo). Skiriamasis bruožas – netinkuoti, atviro plytų mūro, kartais dengti patvariomis plytelėmis, glazūruota keramika fasadai. Derinama kelių spalvų paprastos ir profilinės plytos, akmens intarpai. Dekore modifikuojama rusų stiliaus, gotikos, romanikos, renesanso motyvai. Fasadai dažniausia būdavo dengiami gausiais ir sudėtingais plytų ornamentais, kartais paliekami visai paprasti. Plytų stiliaus architektūra laikyta racionalesne ir ekonomiškesne už tinkuotą (fasadų nereikėdavo perdažyti). Taikyta pramoninėje, masinėje gyvenamojoje statyboje, statyta geležinkelio stotys, ligoninės, mokyklos. 20 a. pradžioje plytų stilius susiliejo su racionalistine moderno srove. Ryškiausi plytų stiliaus atstovai: Rusijoje – J. Kitneris, K. Šmidtas, V. Šreteris, Vokietijoje – A. Loosas, J. Hoffmannas, P. Behrensas, H. Poelzigas.

Lietuvoje

Lietuvoje plytų stiliaus pastatų suprojektavo architektas M. Prozorovas (S. Prozorovos namas A. Jakšto gatvėje 9 Vilniuje, 1898), A. Bykovskis (buvusi Chemijos technikos mokykla Vilniuje, Naugarduko gatvėje 24/17, 1901), N. Andrejevas (buvusi Amatų mokykla Kaune, A. Mickevičiaus gatvėje 2, 1900). Plytų stilių reprezentuoja Kauno tvirtovės pastatų kompleksas (1881–1914), turgaus halė Vilniuje (1904, architektas V. Michnevičius), Saulės gimnazija Kaune (1912), pastatyta šio stiliaus dvarų rūmų (Puziniškio, Paliesio), ūkinių trobesių (arklidės Trakų Vokėje), sinagogų (Krekenavos).

Šio stiliaus pastatų (dėl vokiečių architektūros įtakos Klaipėdos krašte plitimo vadinamų Materialstil pakraipos) yra Klaipėdoje: geležinkelio stoties rūmai (1875), karalienės Luizės gimnazija (1891), pašto rūmai (1890, architektas H. Schoede).

1688

Materialstil