podesta

podestà (it. < lot. potestas – jėga, galia, pareigos), vidurinių amžių Italijos komunose teismo ir vykdomosios valdžios aukščiausiasis pareigūnas. Sukviesdavo posėdžiauti miesto tarybą, vadovavo komunos kariuomenei, civilinių ir teismo institucijų administravimui. Pareigybę įsteigė Šv. Romos imperatorius Frydrichas I Barbarosa, kuris vylėsi sukurti maištingų Šiaurės Italijos miestų kontrolės sistemą. Iš pradžių podesta buvo imperatoriaus skiriamas vietininkas. 12 amžiaus pabaigoje daugelis miestų tapo mažiau priklausomi nuo imperatoriaus valdžios, kai kur podesta tapo vietos gyventojų pusmečiui ar metams renkamu pareigūnu. Dažniausiai podesta rinktas iš juridinį išsilavinimą turinčių kito miesto gyventojų arba tolimesnio krašto didikų tikintis, kad dėl to bus neutralus nagrinėdamas ginčus. Ilgainiui podestos tapo vis labiau korumpuoti, pareigos padėdavo siekti autoritarinės valdžios. Neretai podestos tapdavo miesto senjorais. 20 amžiuje pareigybę buvo atgaivinęs B. Mussolini. Podestomis vadinti miestų merai. Po Antrojo pasaulinio karo ši tradicija panaikinta.