poilsis

póilsis, ramybės būsena arba speciali laisvalaikio veikla, dėl kurios praeina nuovargis; žmogaus dvasinių ir (ar) fizinių jėgų atgavimo procesas. Ilsintis gerėja organizmo neuroreguliaciniai procesai, medžiagų apykaita, ląstelių sudėtis, organizmo fizinis ir protinis darbingumas. Organizmui ypač reikia poilsio po įtemptos veiklos, pavargus, patyrus traumą, sergant (tuomet greičiau sveikstama) ir po ligos (reabilitacija), kitais atvejais. Skiriamas pasyvusis (miegas, sėdėjimas) ir aktyvusis (iškylavimas, fiziniai pratimai, turizmas) poilsis. Aktyvusis poilsis laikomas ypač naudingu dirbantiesiems protinį darbą. Ilsintis aktyviai veikia dažniausiai darbe naudojami smegenų centrai ir organai, nuovargį padeda šalinti grynas oras, vandens procedūros, o tai gerina darbingumą, grūdina organizmą. Dar gali būti skiriamas kasdienis (pvz., pertrauka), kassavaitinis (poilsio dienos), kasmetinis, arba ilgalaikis (atostogos) poilsis. Racionalus darbo ir poilsio režimas padeda išlaikyti gerą sveikatą ir darbingumą. Teisės aktai dažnai reglamentuoja poilsio laiką, nustato poilsio dienas.