Poitiers istorija (Puatj istòrija)
Poitiers įkūrė galai dar prieš Kristų. 52 pr. Kr. užimtas Romos ir įtvirtintas. 1 a. po Kr. mieste gyveno apie 20 000–30 000 žmonių. 2 a. Akvitanijos provincijos administracinis centras. 5 a. pradžioje užimtas vestgotų; tapo jų karalių rezidencija. 507 mūšyje prie Poitiers frankų karalius Chlodvigas I sumušė vestgotų karalių Alariką II; Pietų Galija (ir miestas) atiteko frankams.
732 10 10 mūšyje prie Poitiers frankai (vadas Karolis Martelis) sumušė arabus ir sustabdė jų veržimąsi į Vakarų Europos gilumą (Poitiers mūšis). Nuo 778 priklausė Puatu grafams (nuo 950 Akvitanijos kunigaikščiai). 9 a. ne kartą nuniokojo normanai.
1152 miestas, Eleonorai Akvitanietei ištekėjus už Anžu grafo Henriko Plantageneto (nuo 1154 Anglijos karalius Henrikas II Plantagenetas), kaip kraitis atiteko Anglijai. 13 a. pradžioje atkariautas Prancūzijos karalių. 1356 09 19 Poitiers mūšyje anglai nugalėjo prancūzus (Poitiers mūšis); miestas vėl atiteko anglams. 1372 atkariautas prancūzų. Nukentėjo per 16 a. pabaigos religinius karus.
19 a. antroje pusėje tapo pramonės miestu. 1940–44 okupuotas Vokietijos. 1956–2015 Poitiers buvo Poitou‑Charentesʼų administracinio regiono centras.
2271