Poitiers mūšis (Loyset Liédet miniatiūra iš Jeano Froissart’o Prancūzijos kronikų, 1470–80, Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
Poitiers mūšis (Puatj mšis), Anglijos ir Prancūzijos kariuomenių kautynės 1356 09 19. Vyko per Šimtametį karą (1337–1453). Anglijos karaliaus Eduardo III sosto įpėdinis Eduardas Juodasis Princas nuo 1346 didžiąją laiko dalį kariavo Prancūzijoje. 1355 jis surengė žygį į šalies gilumą, bet spaudžiamas Prancūzijos karaliaus Jono II Gerojo didesnės kariuomenės nuo Luaros upės žemupio slėnio pasuko į pietus Bordeaux link. Kariuomenės susidūrė į rytus nuo Poitiers, pelkėtoje ir miškingoje vietovėje. Prancūzijos kariuomenės (apie 20 000 žmonių) riteriai puolė pėsti. Juos sėkmingai sulaikė Anglijos ir jos sąjungininkų gaskonų kariuomenės (apie 7000 žmonių) lankininkai, tuo tarpu miške pasislėpę anglų raiti riteriai apėjo ir užpuolė prancūzų ariergardą. Bijodami apsupties prancūzai pakriko, daugelis kartu su Jonu II pateko į nelaisvę. Prancūzijos nesėkmė buvo ne tik karinė. Už Joną II pareikalauta išpirkos, dukart viršijančios šalies metines pajamas. Jonas II kurį laiką buvo laikomas Anglijoje, pagal 1360 Brétigny taikos sutarties sąlygas paleistas, kad surinktų išpirką. Jonas II to padaryti neįstengė ir savo noru grįžo į Angliją, kur išbuvo iki mirties (1364).
2271