Poitiers mūšis
Poitiers mūšis (Puatj mšis), frankų Austrazijos karalystės majordomo ir faktinio valdovo Karolio Martelio ir Omejadų kalifato kariuomenių kautynės 732 10 10. Vyko nenustatytoje vietovėje tarp Poitiers ir Tours’o (Vidurio Prancūzija). 711 Omejadų vadovaujami arabai nukariavo Pirėnų pusiasalį ir veržėsi tolyn į šiaurę Akvitanijos ir Burgundijos link. Akvitanijos kunigaikštis Eudonas kreipėsi pagalbos į Karolį Martelį. Šio kariuomenė užstojo arabams kelią į Tours’ą. Pasak arabų šaltinių, frankų pėstininkai (skaičius nežinomas, manoma, keliasdešimt tūkstančių) aukštumoje išsirikiavo kvadratu. Arabų raiteliai (skaičius t. p. nežinomas, manoma, tiek pat kiek frankų arba daugiau, vadas Andalūzijos valdytojas Abd ar Rachmanas ibn Abd Allahas) visą dieną bandė pralaužti glaudžią frankų pėstininkų rikiuotę, bet pradėjo trauktis išgirdę, kad užpulta jų gurguolė su prisiplėštu turtu.
Abd ar Rachmanas ibn Abd Allahas žuvo, jo kariuomenės likučiai pasitraukė į Ispaniją, frankai jų nepersekiojo. Po mūšio didesnės musulmonų pajėgos daugiau nesiveržė į frankų žemes, daugelio istorikų manymu, Vakarų Europa buvo išgelbėta nuo arabų užkariavimų ir islamizacijos.
Poitiers mūšis
2271