poliamidai

poliamdai (gr. polys – didelis, gausus + amidai), heterograndiniai termoplastiniai polimerai, kurie pagrindinėje makromolekulės grandinėje turi pasikartojančias amidines grupes (–CO–NH–), susijungusias su alifatiniais (alifatiniai poliamidai) arba aromatiniais (aromatiniai poliamidai) radikalais. Poliamidai – bespalvės, kietos kristalinės arba amorfinės medžiagos. Molekulinė masė 20–30 tūkst. (alifatinių), 30–100 tūkst. (aromatinių). Lydymosi temperatūra 150–300 °C (alifatinių), 200–600 °C (aromatinių). Poliamidai mechaniškai stiprūs, tamprūs, atsparūs dilimui, vandeniui, naftos produktams, šarmų tirpalams. Tankis 1090–1140 kg/m³, stipris tempiant 60–120 MPa. Alifatiniai poliamidai tirpsta koncentruotose sulfato, nitrato, skruzdžių rūgštyse, fenoliuose, aromatiniai – sulfato, chloracto rūgštyse, dimetilacetamide. Poliamidai gaunami iš ω‑aminokarboksirūgščių arba jų esterių, dikarboksirūgščių arba jų esterių ir diaminų (pvz., išadipo rūgšties ir heksametilendiamino gaunamas poliamidas 6,6) arba diamino ir kelių aminokarboksirūgščių polikondensacijos būdu. Dažniausiai naudojami poliamidai: polikaproamidas, poliamidas 6 (lydymosi temperatūra 210–215 °C, tankis 1130 kg/m³), poliheksametilenadipamidas, poliamidas 6,6 (lydymosi temperatūra 255–264 °C, tankis 1140 kg/m³), poliundekanamidas, poliamidas 11 (lydymosi temperatūra 185–187 °C, tankis 1100 kg/m³); dar vadinami nailonais. Iš poliamidų gaminamos mašinų detalės (krumpliaračiai, įvorės), įvairūs buitiniai gaminiai, dirbtinė oda, plėvelės, poliamidinis pluoštas, klijai.

-nailonas, nailonai