Poliãnovkos taikà, Poliãnovo taikà, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir Rusijos taikos sutartis, sudaryta 1634 06 14 Semleve (prie Polianovkos upės, tarp Dorogobužo ir Viazmos; Rusija). Ja baigtas 1632–34 Smolensko karas: 1632 mirus ATR valdovui Zigmantui Vazai Rusija, pažeidusi 1618 Deulino paliaubų sutartį, įsiveržė į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK); naujasis ATR valdovas Vladislovas Vaza su LDK ir Lenkijos kariuomene prie LDK priklausančio Smolensko apsupo Rusijos kariuomenę, kuri pasidavė. Pagal Polianovkos taiką Rusija atsisakė pretenzijų į Livoniją, visų žemių, užimtų 1632–34; patvirtintos Deulino paliaubų sąlygos, Rusija įsipareigojo sumokėti ATR 200 000 rublių kontribuciją, o ATR – išvesti iš Rusijos savo kariuomenę. Vladislovas Vaza atsisakė pretenduoti į Rusijos sostą ir caro titulą. Susitariančiosios pusės pasižadėjo nepadėti viena kitos priešams, laisvai prekiauti, paleisti karo belaisvius, išduoti pabėgusius nusikaltėlius. Taika patvirtinta 1635, bet derybos nustatyti tikslią ATR ir Rusijos valstybių sieną užtruko 10 metų. 1654 Rusija sulaužė Polianovkos taikos sutartį, kai caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė, pasinaudojusi ATR teritorijoje vykstančiu B. Chmelnyckio vadovaujamu Ukrainos kazokų sukilimu, įsiveržė į Lietuvą.
1777