poliarizãcinis mikroskòpas, optinis mikroskopas, naudojamas anizotropiniams bandiniams (kristalams, mineralams, metalų lydiniams, kai kuriems augalų ir gyvūnų audiniams, skysčiams, polimerams) tirti poliarizuotojoje šviesoje. Pagrindinės optinės anizotropinių mikroobjektų savybės – dvejopo spindulių lūžio stipris, optinių ašių skaičius ir jų orientacija, poliarizacijos plokštumos sukimas (optinis aktyvumas), pleochroizmas nustatoma pagal praėjusios pro bandinį poliarizuotosios šviesos pokytį. Kitaip negu įprastas optinis mikroskopas, poliarizacinis mikroskopas apšvietimo sistemoje yra poliarizatorius, o už tiriamo objekto − analizatorius. Naudojant poliarizacinius kompensatorius atliekami kiekybiniai ir pusiau kiekybiniai bandinių tyrimai. Tiriama įprastuose (lygiagrečiuose) arba konoskopiniuose (glaustiniuose) spinduliuose. Tiriant konoskopiniuose spinduliuose stebimos interferencinės (konoskopinės) figūros, būdingos tam tikros singonijos kristalams ir jų optinių ašių orientacijai. Pakeitus objekto apšvietimo sistemą poliarizaciniu mikroskopu galima tirti praeinančioje (skaidrius bandinius) arba atspindėtoje (neskaidrius bandinius) šviesoje. Stereoskopiniu poliarizaciniu mikroskopu stebimas tūrinis objekto atvaizdas.
1333