poliarizuojamùmas (gr. polos – ašis), atomų, molekulių ir jonų gebėjimas deformuotis veikiant elektriniam laukui ir įgyti indukuotąjį dipolinį momentą. Poliarizuojamumą α, elektrinio lauko stiprį E ir indikuotajį dipolinį momentą μ sieja toks ryšys: α = μ/E. Nepoliniams dielektrikams būdingas atominis, elektroninis, joninis, branduolinis, poliniams – orientacinis poliarizuojamumas. Atominį poliarizuojamum1 sukelia nepolinio dielektriko skirtingas atomų poslinkis ir jų posūkis elektriniame lauke, elektroninį − atomo elektroninio apvalkalo poslinkis atomo branduolio atžvilgiu, joninį − skirtingo ženklo krūvio jonų poslinkis į priešingas puses. Atomo branduolių poliarizuojamumas yra visų protonų svorio centro poslinkis visų neutronų svorio centro atžvilgiu veikiant išoriniam elektriniam laukui. Orientacinį poliarizuojamumą sukelia atomų arba molekulių orientavimasis elektrinio lauko kryptimi; kintamajame elektriniame lauke jis priklauso nuo elektrinio lauko dažnio ir poliarizuojamumo relaksacijos (dipolinio momento susidarymo) trukmės. Optinių dažnių ruože dielektrikams būdingas tik elektroninis poliarizuojamumas. Dielektriko vienetinio tūrio elektrinis dipolinis momentas, arba poliarizacijos vektorius Pe, yra dielektriko tūrio V elektrinių dipolinių momentų Pel vektorinės sumos ir tūrio V dalmuo: Pe = [ΣPel]/V. Šis dydis rodo dielektriko poliarizacijos laipsnį.
1333