poligrãfijos prãmonė, pramonės šaka, kurios įmonės spausdina knygas, laikraščius, žurnalus, žemėlapius, plakatus, atvirukus, etiketes, blankus ir kitus spaudinius. Poligrafijos pramonės įmonės apima spaustuves ir jas aptarnaujančias pagalbines įmones (pvz., spaudos popieriaus, poligrafinių dažų fabrikus, šriftų liejyklas). Savo spaustuves turi ir kai kurios leidyklos, kitos didelės organizacijos, leidžiančios knygas, žurnalus, kitus spaudinius savo vidaus poreikiams (pvz., universitetai). Dauguma poligrafijos pramonės įmonių yra mažos (turinčios iki 50 darbuotojų), jos gali būti universalios (gamina visų rūšių spaudos produkciją) ar specializuotos (pvz., knygų, laikraščių, reklaminės produkcijos). Poligrafijos pramonė labiausiai išplėtota Europos Sąjungoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Rusijoje, Brazilijoje (1–2 lentelės, Jungtinių Tautų duomenys). Didžiausios bendrovės: Jungtinių Amerikos Valstijų News Corporation, RR Donnelley (įkurta 1864, būstinė Čikagoje, spausdina knygas, katalogus, finansinius dokumentus; 2009 pajamos 9,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, daugiau kaip 56 800 darbuotojų), Japonijos Toppan Printing (įkurta 1900, būstinė Tokijuje, spausdina katalogus, kalendorius, žurnalus, įvairią pakuotę; 2009 pajamos 1506,8 mlrd. Japonijos jenų, daugiau kaip 47 650 darbuotojų), Dai Nippon Printing (įkurta 1876, būstinė Tokijuje, spausdina knygas, žurnalus, verslo blankus; 2009 pajamos 1583,4 mlrd. Japonijos jenų, daugiau kaip 39 640 darbuotojų), Kanados World Color Press (įkurta 1903, būstinė Montréalyje, spausdina komiksus, žurnalus, brošiūras; 2009 pajamos 4,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, daugiau kaip 20 000 darbuotojų), Suomijos Sanoma Corporation (įkurta 1999, būstinė Helsinkyje, spausdina žurnalus, laikraščius, vadovėlius; 2009 pajamos 2,8 mlrd. eurų, daugiau kaip 20 620 darbuotojų), Vokietijos Springerio bendrovė, Hubert Burda Media. Europos Sąjungoje 2007 veikė daugiau kaip 134 800 poligrafijos pramonės bendrovių, jų pagamintos produkcijos vertė sudarė 106,8 mlrd. eurų, dirbo daugiau kaip 850 400 darbuotojų. 21 a. pradžioje poligrafijos pramonės plėtrai ypač didelį poveikį turi sparčiai didėjanti informacinės ir reklaminės medžiagos, pakuotės, blankų ir kitų spaudinių, skirtų verslui, paklausa, o knygų, žurnalų ir laikraščių gamintojai susiduria su vis didesne interneto ir kitų elektroninių informacijos priemonių konkurencija.
1
2
Poligrafijos pramonė prasidėjo nuo knygų leidybos. J. Gutenbergui išradus spaudą literomis (renkamaisiais spaudmenimis) 15 a. antroje pusėje knygos pradėtos spausdinti Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Anglijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje. 16–17 a. atsirado daugiau spaustuvininkų ir leidėjų, ypač didelę reikšmę turėjo A. Manucijaus (Venecija), J. Planteno (Belgija), Elsevierų (Olandija), Estienne’ų ir Didot šeimų (Prancūzija), P. Skorinos (Praha, Vilnius), I. Fiodorovo (Maskva, Lvovas) veikla. 17 a. imta leisti laikraščius ir žurnalus. Knygų leidybą palengvino 18 a. išrastos popieriaus gaminimo mašinos, tobulėjanti poligrafijos technika. 1890 Vokietijoje išleista 18 875 knygos (spaudos vienetai), Prancūzijoje – 13 643, Rusijoje – 8636, Didžiojoje Britanijoje – 5735, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 4559; 1913 Vokietijoje – 35 078, Rusijoje – 30 079 knygos. 20 a. didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir jų raštingumui poligrafijos pramonės gamybos mastas padidėjo kelis kartus. 1974 daugiausia knygų ir brošiūrų (spaudos vienetų) išspausdino: Jungtinės Amerikos Valstijos – 81 023, SSRS – 78 697 (1975 duomenys), Vokietijos Federacinė Respublika – 48 034, Japonija – 32 378, Didžioji Britanija – 32 123, Prancūzija – 26 247, Jugoslavija – 13 063, Rumunija – 11 350 (1975), Lenkija – 10 277 (1975), Italija – 9443, Vengrija – 8603 (1975), Vokietijos Demokratinė Respublika – 7170 (1975), Čekoslovakija – 6985 (1975), Kanada – 6834.
LIETUVOJE knygas pradėta spausdinti 1522 P. Skorinos spaustuvėje Vilniuje. 16–18 a. daug knygų išleido Vilniaus universiteto spaustuvė, 19 a.–20 a. pradžioje – Zawadzkio spaustuvė, Kuktos spaustuvė, Šaltinis (Seinuose). 1939 Lietuvoje buvo apie 110 spaustuvių, jose dirbo daugiau kaip 1600 darbuotojų, iš jų Vilniuje (metų pabaigoje, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą) – 41 (240 darbuotojų), Kaune – 36 (837 darbuotojai), Klaipėdoje (metų pradžioje, kol Klaipėdos kraštas nebuvo užgrobtas Vokietijos) – aštuonios (255 darbuotojai), Šiauliuose – keturios (50 darbuotojų). Geriausiai įrengtos ir didžiausios buvo Kauno (Spindulys, Šviesa, Varpas, Žaibas, Raidė) ir Klaipėdos spaustuvės (Rytas, Sieberto spaustuvė). Spaustuvė Spindulys įsikūrė Kaune 1928 perimdama spaustuvę Švyturys (veikė nuo 1922) ir Valstybės spaustuvę (veikė nuo 1918), 1939 prie jos prijungta dalis iš Klaipėdos atkeltos spaustuvės Rytas.
Po Antrojo pasaulinio karo knygų, laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių spausdinimo mastas labai padidėjo (3 lentelė), gerokai patobulėjo poligrafijos pramonės technologijos. Mažesnės spaustuvės buvo jungiamos į didesnes, tenkinančias daugelio miestų ir rajonų periodinės spaudos ir kitų leidinių spausdinimo poreikius. 1986 veikė 10 spaustuvių, jos turėjo 34 skyrius ir daugiau kaip 3000 darbuotojų, iš jų didžiausios: Kaune – Spindulys (1950–89 K. Poželos spaustuvė, 750 darbuotojų), Vilniuje – Vaizdas (išaugo iš Rommo spaustuvės, įkurtos 1789 Gardine ir 1799 perkeltos į Vilnių, 1982–90 M. Šumausko spaustuvė, daugiau kaip 530 darbuotojų; 1995–2007 Vilspa, 2007 bankrutavo), Šiauliuose – Titnagas (įkurta 1923 J. Šliūpo, 165 darbuotojai), Panevėžyje – Varsa (įkurta 1944, daugiau kaip 150 darbuotojų, 1992 bankrutavo). Veikė ir žinybinės poligrafijos pramonės įmonės.
3
*Lietuvos statistikos departamento duomenys
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsirado daug naujų mažesnių spaustuvių, kai kurios senosios nutraukė veiklą arba buvo privatizuotos ir pakeitė pavadinimus. 2006 veikė 284 spaustuvės, jose dirbo 3973 darbuotojai. Žymesnės poligrafijos pramonės bendrovės: Spauda, Lietuvos ryto spaustuvė (didžiausia Baltijos šalyse, įkurta 1994, apie 500 darbuotojų, spausdina apie 250 žurnalų ir apie 40 laikraščių, katalogus, brošiūras), Respublikos spaustuvė (įkurta 1997, daugiau kaip 80 darbuotojų, spausdina apie 50 laikraščių, lankstinukus), Darbas (įkurta 1945, gamina pakuotę, kanceliarijos prekes iš popieriaus ir kartono, reklaminę produkciją), Grafobal Vilnius (įkurta 1964, veikė įvairiais pavadinimais, nuo 1995 dabartinis pavadinimas, 150 darbuotojų, spausdina įvairią pakuotę iš kartono ir elastinių medžiagų), Standartų spaustuvė (įkurta 1991, spausdina kieto ir minkšto įrišimo knygas, žurnalus, kalendorius, reklaminius leidinius ir kitus spaudinius), Petro ofsetas (įkurta 1994, spausdina knygas, apie 30 periodinių leidinių), Garsų pasaulis (1994, spausdina dokumentus, reklaminius spaudinius) Vilniuje, Aušra Kaune, Titnagas (abi priklauso bendrovei Achema) Šiauliuose, Panevėžio spaustuvė (įkurta 1985, daugiau kaip 60 darbuotojų, spausdina lankstinukus, įmonių dokumentus, atvirukus ir kitą produkciją), Utenos Indra (įkurta 1990, spausdina buhalterinius blankus, reklaminę produkciją, kalendorius), Alytaus spaustuvė (įkurta 1945, spausdina laikraščius, žurnalus, įmonių dokumentus), Jakšto spaustuvė Kaišiadoryse, Vakarų spaustuvė (įkurta 2006, spausdina daugiau kaip 40 rajoninių laikraščių) Kretingoje, S. Jokužio leidykla‑spaustuvė (įkurta 1990, pirmoji privati spaustuvė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę) Klaipėdoje. Poligrafijos pramonės įmones ir šios srities specialistus rengiančias mokymo įstaigas vienija Lietuvos spaustuvininkų asociacija (įkurta 2006, būstinė Vilniuje, 29 nariai).
2687