Polikrãtas (Polykratēs), Samo salos tironas (apie 538–522 pr. Kr.).
Valdžią užgrobė kartu su dviem savo broliais. Apie 532 pr. Kr., vyresnįjį brolį nužudęs, o jaunesnįjį ištrėmęs, tapo vienvaldžiu.
Polikrato valdžia rėmėsi žemesniųjų socialinių sluoksnių parama ir didele samdyta kariuomene. Polikrato valdomas Samas turėjo didelį laivyną ir kontroliavo Egėjo jūrą. Sėkmingai kariavo su Miletu, Lesbo sala ir kitais Mažosios Azijos pakrantės poliais bei Egėjo jūros salomis. Jo įsakymu buvo sukonstruotas naujo tipo laivas, vadinamoji samėnė; šio laivo atvaizdas buvo kaldinamas ant Polikrato monetų. Perstatė Samo uostą, sutvirtino miestą, atstatė gaisro sudegintą Heros šventyklą, kalnuose iškasė apie 1 km ilgio tunelį, per kurį į miestą buvo atvestas vandentiekis. Turtus susikrovė iš piratavimo ir prekybos.
Buvo sudaręs sąjungą su Egipto faraonu Jachmu II, vėliau, Persijos valdovui Kambizui II ruošiantis žygiui į Egiptą, tapo persų sąjungininku. Apie 524 pr. Kr. Sparta mėgino nuversti jį nuo sosto, bet po 40 dienų trukusios apgulties jos kariuomenė buvo priversta pasitraukti. 522 pr. Kr. Persijos satrapas Oroitas klasta jį įviliojo į Aziją ir nukryžiavo.
Polikratas garsėjo kaip mecenatas: jo prabangiame dvare viešėjo graikų poetai Anakreontas, Ibikas ir kiti. Daugiausia informacijos apie Polikratą pateikta Herodoto Istorijos 3 knygoje.
879