polimorfizmas

polimorfzmas (gr. polymorphos – daugiaformis), biologinis reiškinys – ta pati organizmų rūšis turi daugiau nei vienos formos individus, kurie ryškiai (be pereinamųjų formų) skiriasi išore, elgsena, chemine sudėtimi ar kitais požymiais. Polimorfizmas būna nulemtas genetiškai arba aplinkos. Pvz., žmonės turi skirtingas kraujo grupes, pušys – monoterpenų sudėtį, medunešės bitės – kastas (motinos, darbininkės, tranai). Įvairesnius aplinkos išteklius geriau panaudoja polimorfiniai organizmai nei monomorfiniai; jie greičiau prisitaiko prie aplinkos pokyčių. Kintant aplinkai dėl atrankos keičiasi morfų proporcija – daugėja geriau prisitaikiusių. Kai kurie paveldimi požymiai pasireiškia tik pakitus aplinkai (pvz., temperatūrai, dienos trukmei, mitybai).

2178