polineziečių kalbos

polineziẽčių kabos, austroneziečių kalbų šeimos rytų grupės kalbos. Pagal smulkesnę klasifikaciją priskiriamos malajiečių ir polineziečių šakos okeaniečių kalbų grupei. Vartojamos daugiausia Polinezijos salose (Ramiojo vandenyno viduryje) tarp Havajų (šiaurėje), Naujosios Zelandijos (pietuose) ir Velykų saloje (rytuose): Amerikos Samoa (Rytų Samoa), Kuko salose, Havajuose (Jungtinių Amerikos Valstijų valstija), Niujės saloje, Prancūzijos Polinezijoje, Samoa, Tokelau, Tongoje, Tuvalu, Velykų saloje (Čilės valda), Volise ir Futūnoje (Prancūzijos valda), Pitkerno salose (Didžiosios Britanijos valda), t. p. dalyje salų, priklausančių Naujajai Zelandijai, Fidžiui, Mikronezijai, Naujajai Kaledonijai, Papua Naujajai Gvinėjai, Saliamono saloms, Vanuatu, Kiribačiui. Iš viso 37 kalbos, kalbančiųjų apie 1 mln. (21 a. pradžioje).

Polineziečių kalbų klasifikacija nėra iki galo nusistovėjusi, dažniausiai skiriami 2 pogrupiai: centrinės polineziečių kalbos ir tongiečių kalbos. Centrinėms priskiriamos 35 kalbos, gausiausios – samojiečių kalba (apie 371 000 kalbančiųjų, Samoa oficialioji kalba), maorių kalba (apie 132 000, vartojama Naujojoje Zelandijoje, artimi dialektai vartojami Tahiti ir Kuko salose, viena Naujosios Zelandijos valstybinių kalbų), tahitiečių kalba (apie 130 000, vartojama Tahiti ir aplinkinėse salose, Prancūzijos Polinezijos oficialioji kalba), volisų kalba (apie 30 000, vartojama Voliso, Uvea saloje, Volisas ir Futūna), tuamotų kalba (apie 15 000, vartojama Tuamotu ir Tahiti salose), tuvaliečių kalba (apie 13 000, vartojama daugiausia Tuvalu, turi oficialiosios kalbos statusą), šiaurės ir pietų markizų kalbos (abi apie 11 000, vartojamos Markizų salose), rarotongų kalba (apie 8000, vartojama vienoje Kuko salų), tokelau (apie 5000, viena Tokelau valstybinių kalbų), renelių‑belonų kalba (apie 4500, vartojama Saliamono salose), kapingamarangių kalba (apie 3000, vartojama Mikronezijoje), havajiečių kalba (apie 2000, turi oficialiosios kalbos statusą Havajų salyne, Jungtinės Amerikos Valstijos). Tongiečių kalbas sudaro tonga (apie 106 000, Tongos Karalystės valstybinė kalba) ir niujų kalba (apie 8000, turi valstybinės kalbos statusą Niujės saloje).

Visos polineziečių kalbos tarpusavyje gana artimos. Daugeliui būdinga 5 balsių ir 8 (tonga) – 13 (havajiečių kalba) priebalsių fonetinė sistema. Dažniausia skiemens struktūra (C)V (C – priebalsis, V – balsis). Polineziečių kalbų ryškūs analitiniai bruožai. Gramatinės reikšmės reiškiamos reduplikacija, afiksacija, sintaksinėmis priemonėmis – dalelytėmis, pagalbiniais žodžiais, artikeliu, žodžių tvarka. Asmeniniai įvardžiai paprastai išlaikę vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos formas. Sakinio struktūra SVO (veiksnys–tarinys–papildinys) arba VSO. Didesnės įtakos polineziečių kalboms turėjo gretimos melaneziečių kalbos. Daugeliui polineziečių kalbų pritaikytas raštas lotyniškaisiais rašmenimis, leidžiami žodynai, gramatikos, spauda, išversta Biblija. Kai kurios retesnės polineziečių kalbos neturi rašto. Daugelis polineziečių kalbų yra nykstančios. Populiariausios kalbos samoa ir tonga.

85